Seimo posėdžiuose:

Gegužės 24 d.(ketvirtadienį) Seimo posėdyje numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16(1), 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26(1), 43(1) straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo procedūra.

Šiuo įstatymo projektu atsisakoma idėjos rengti  naują Valstybės tarnybos įstatymo projekto redakciją, motyvuojant tuo, kad būtina siekti valstybės tarnybos santykių stabilumo ir nuoseklumo tobulinant valstybės tarnybos teisinį reguliavimą.  Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatymas yra vienas iš  dažniausiai keičiamų įstatymų  lyginant su kitais tarnybą reglamentuojančiais aktais.

 Su šiuo įstatymo projektu galite susipažinti čia. 

Tos pačios dienos Seimo posėdyje taip pat numatytas balsavimas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 11, 13, 14, 15, 16, 16(1), 17, 22, 31(1), 32, 41, 43, 46, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimo. Priminsime, kad  šiame įstatymo projekte siūloma įtvirtinti:

1)      reguliavimą, jog leidimas dirbti kitą darbą būtų  reikalingas tik tuo atveju, kai  valstybės tarnautojas ketina dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. Šiuo metu VTĮ 16 (1) straipsnio nuostata „dirbti kitą darbą“ aiškinama platesne apimtimi. Ši nuostata statutiniams valstybės tarnautojams yra taikoma be išlygų;

2)      naują atleidimo pagrindą – šalių susitarimu. Atleidžiant valstybės tarnautoją remiantis šiuo pagrindu jam turėtų būti mokama kompensacija, savo dydžiu atitinkanti išeitinę išmoką, mokamą, tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybė yra panaikinama;

3)      naują priėmimo į pakaitinius valstybės tarnautojus tvarką. Numatytas sąrašas asmenų, kuriems būtų sudaroma pirmenybės teisė tapti pakaitiniais valstybės tarnautojais, tai: turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą,  buvę karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų, atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo. Nepriėmus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo.

Su šiuo įstatymo projektu galite susipažinti čia.

Darbotvarkėje įtrauktas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo papildymo 26(1) straipsniu įstatymo projekto svarstymas. Šiuo projektu siekiama užtikrinti socialines garantijas nestatutinių ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų ugniagesiams gelbėtojams. Įgyvendinant šį tikslą, projekte siūloma minėtai asmenų grupei sumažinti reikalavimus amžiui ir būtinajam stažui dėl  teisės į senatvės pensiją įgijimo.

Atitinkamai projekte numatoma, kad priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei savivaldybių priešgaisrinių tarnybų padalinių darbuotojai, išdirbę pareigose 25 metus ir sukakę 55 metų amžiaus, įgyja teisę į pilną senatvės pensiją.  Šiomis sąlygomis teisę gauti pilną senatvės pensiją įgytų:  priešgaisrinių tarnybų darbuotojai, dirbę ar dirbantys priešgaisrinių tarnybų vadovais, operatyviniais budinčiais, profilaktikos instruktoriais, sargybos viršininkais, skyrininkais, ugniagesiais (gaisrininkais), gaisrinių automobilių vairuotojais, ugniagesiais gelbėtojais, dispečeriais, dujų – dūmų apsaugos tarnybos meistrais (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistrais). Į ugniagesių gelbėtojų  darbo stažą būtų įskaitomi laikotarpiai, dirbti prieš tai išvardintose pareigybėse darbo sutarties pagrindu, taip pat laikas, dirbtas statutinėse pareigybėse, jei jie buvo atleisti iš darbo ir jiems nebuvo paskirta karių ir pareigūnų pensija.

Šis įstatymo projektas parengtas bendradarbiaujant Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo narei -  Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai  - kartu su Seimo nariais.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (paskirtas papildomu komitetu) savo išvadoje iš esmės įstatymo projekto idėjai pritarė, tačiau pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Su šiuo įstatymo projektu galite susipažinti čia. 

Gegužės 24 d. Seimo posėdyje taip pat numatyta pateikti nemažai įstatymo projektų dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisų.

        Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jame siūloma nustatyti, kad pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš tarnybos, valstybinė pensija būtų skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai. Įstatymo projektų iniciatorių nuomone, toks reguliavimas leistų visus pareigūnus ir karius, atleidžiamus iš tarnybos dėl pačių kaltės ir ištarnavusius tarnyboje 20 ar daugiau metų, nepaisant jų amžiaus, traktuoti vienodai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti asmenų lygiateisiškumo, bausmių proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinius principus.

Dabar galiojančio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš tarnybos, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžių). Valstybinės pensijos gavimas šiems pareigūnams ir kariams yra siejamas su dviem sąlygomis – tarnybos stažu ir amžiumi.

Priėmus šį projektą vyresnio amžiaus pareigūnai, kurie atleidimo metu jau būtų sukakę išleidimo į atsargą amžių ir turėtų 20 metų išeiti į pareigūnų pensiją stažą, faktiškai turėtų laukti dar 3 metus iki pensijos skyrimo, kas, manytume, tik apsunkintų garantijos gauti pareigūnų pensiją įgyvendinimą.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys V. Bacevičius

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

          Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kaip nurodo projekto iniciatoriai, pagrindinis šio projekto tikslas – įtvirtinti, kad valstybinės pensijos būtų mokamos už nuopelnus Lietuvos valstybei, o ne kuriai nors kitai valstybei. Taip pat siekiama, kad asmenys tarnavę sovietinės milicijos, prokuratūros ir kitose statutinėse sistemose, šiuo pagrindu, neturėtų teisės į valstybinę pensiją.

 Projekte siūloma koreguoti tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamų laikotarpių, buvusių iki 1995 m., reguliavimą. Šiuo atveju į laikotarpį, apibrėžiamą kaip  „faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose,  vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – iki 1990 m. kovo 11 d.,“ siūloma neįtraukti laiko kitų valstybių pasienio tarnybose. O taip pat siūloma tarnybos laiką pensijai skirti neskaičiuoti mokymosi laikotarpio iki 1995 m. kitų valstybių karo, vidaus reikalų, policijos ir pan. pobūdžio mokyklose. 

Įstatymo projekto teikėjas: Dumčius Arimantas, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

  ·         Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, pagrindinis šio projekto tikslas – nesudaryti galimybės pareigūnų ir karių valstybinių pensijų tolimesniam mokėjimui tiems pareigūnams ir kariams, kurie iki pensinio amžiaus eidami pareigas padarė tyčinį nusikaltimą ir dėl kurio sprendimą teismas priėmė pareigūnui ar kariui jau sukakus pensinį amžių ir gaunant valstybinę pensiją. Dėl to projekte siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pareigūnams ir kariams, kuriems yra paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, jos mokėjimas būtų nutraukiamas nuo teismo sprendimo dėl pareigūnų ir karių padarytų tyčinių nusikaltimų jiems einant pareigas įsiteisėjimo dienos.

Įstatymo projekto iniciatorius minėto reguliavimo būtinumą grindžia tuo, jog pagal dabar galiojantį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo redakciją, pareigūnams ir kariams nėra skiriamos valstybinės pensijos, jei šie pareigūnai ir kariai padarė tyčinį nusikaltimą. Tačiau praktikoje labai dažnai susidaro tokia situacija, kuomet kilus įtarimų, jog pareigūnas ar karys padarė nusikalstamą veiką yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, šis pareigūnas ar karys, stengiasi atsakomybės išvengti, pradeda vilkinti tyrimą pateikdamas laikinus nedarbingumo pažymėjimus, pasiimdamas atostogas ir pan. Taip uždelsiant tyrimo atlikimą sueina pareigūno ar kario pensinis amžius, o teismas dar nebūna priėmęs sprendimo, kuriuo pareigūnas ar karys yra pripažįstamas padaręs tyčinį nusikaltimą, ir pareigūnui ar kariui yra paskiriama valstybinė pensija.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys R. Žemaitaitis

Su šiuo projektu galite susipažinti čia. 

Seimo komitetuose:

 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomas Tarnautojų elgesio kodekso ir jo patvirtinimo bei įgyvendinimo įstatymo projektai. Jame reglamentuojami tie patys patikimumo, skaidrumo principai kaip ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 bei 3¹ straipsniuose, tačiau išplečiamas jų turinys, pvz. patikimumo principas apima šiuos elgesio reikalavimus: kalbėti tiesiai, rodyti pagarbą, rodyti lojalumą, pirma išklausyti, laikytis įsipareigojimų, būti nešališku, rodyti pavyzdį. Naujai numatomas efektyvumo principas.

 Taip pat kodekse numatyta šiuo metu tik statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu taikytiną “pareigūno vardo pažeminimo” institutą pritaikyti ir likusiems valstybės tarnautojams, taip įtvirtinant atsakomybės priemones už elgesį ne tarnybos metu - galimą atleidimą iš pareigų. Šis kodeksas nebus taikomas statutiniams valstybės tarnautojams.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo nariai V. Kurpuvesas, A. Bilotaitė.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Parengė teisininkė Simona Risovaitė