Pateikiame naujausių įregistruotų ar parengtų įstatymų projektų apžvalgą.  

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo projektu siūloma papildyti reguliavimą dėl  darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimo, nuo kurio iš esmės priklauso pensijos dydis. Apskaičiuojant vidurkį siūloma įtraukti ir darbo užmokesčio dalis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą bei  darbą naktį.

 Priminsime, kad  pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario pasirinktų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Šiuo metu skaičiuojant  vidurkį, į darbo užmokestį įskaitoma: pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas),   priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą).

 Kaip nurodo projekto iniciatoriai, tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti pareigūnams ir kariams didesnes socialines garantijas, o taip statutinę tarnybą padaryti kaip patrauklia darbo vieta. 

Su įstatymo projektu galite susipažinti čia.

Valstybės institucijos parengė šiuos teisės aktus, kurie dar nėra įregistruoti Seime:

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šis projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą, kuriame buvo  pripažinta, kad vidaus tarnybos įstaigos vadovui turi būti suteikti įgaliojimai ne tik atleisti pareigūną iš pareigų, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su slapta informacija, kai pareigūnas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, bet ir numatytos kitos alternatyvios priemonės atleidimui.  Dėl to įstatymo projekto iniciatoriai siūlo papildyti Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnį nuostata, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, gali nušalinti pareigūną nuo pareigų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Taip pat siūlo nustatyti galimybę minėtu pagrindu ir tvarka nušalintą asmenį perkelti į kitas lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu į žemesnes pareigas.

 Šiuo metu Vidaus tarnybos statute nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymu nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Vidaus tarnybos pareigūnams, kurių pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, tokia specialioji teisė yra teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi, pagal dabartinį reguliavimą netekus minėtos specialiosios teisės pareigūno atleidimas iš tarnybos yra privaloma sąlyga, o tai Konstitucinio Teismo nuomone ne visuomet proporcinga.

Su įstatymo projektu galite susipažinti čia.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47, 96, 99, 101, 108, 109, 110, 129, 130, 135, 136, 138, 140, 141, 144, 147, 149, 152, 153, 154, 165, 166, 167, 168, 172, 177, 184, 194, 202, 206, 256, 297 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 116, 190 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte šis projektas parengtas siekiant padidinti darbo santykių lankstumą, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą, jaunimo įdarbinimą, administracinės naštos mažinimą, darbo rinkos modernizavimą, kartu darbo santykių reglamentavimą derinti su darbuotojų saugumo užtikrinimu. Taip pat nurodoma, kad ekonomikos plėtrai reikalingi daug lankstesni darbo santykiai, didesnės laisvės darbdaviams įdarbinant ir atleidžiant darbuotojus suteikimas, galimybių tartis tarpusavyje sudarymas turi būti subalansuotas su darbuotojų saugumo darbo rinkoje  užtikrinimu.

Darbo sutarčių sudarymo naujovės

         Siekiant šių tikslų  projekte numatyta praplėsti galimybes darbdaviams su priimamais darbuotojais sudaryti terminuotas darbo sutartis net ir nuolatinio pobūdžio darbams. Dėl to siūlomas reguliavimas, jog terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams ir pratęsiant ne daugiau kaip du kartus ne ilgesniam kaip dvejų metų terminui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Taigi, maksimaliai darbuotojas pagal terminuotą sutartį galėtų dirbti 6 metus. Atitinkamai projekte numatyta panaikinti šiuo metu galiojantį draudimą sudaryti terminuotas darbo sutartis, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio.

         Projektu siekiama sumažinti administracinę naštą darbdaviams, todėl siūloma atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, nes, projekto iniciatorių teigimu,  informacija apie darbuotojo įdarbinimą yra registruojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje. Be to, numatoma, kad darbdaviui nekyla pareiga sudaryti  darbo sutarčių  pagal Vyriausybės nustatytą formą. Tad darbo sutarties formą faktiškai galės nusistatyti pats darbdavys. Taip pat numatoma atsisakyti darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo (darbo pažymėjimo).

         Siūloma atsisakyti patarnavimo sutarčių. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, šiuos darbus asmenys galės teikti užsiimdami individualia veikla.

         Taip pat siūloma nustatyti nustatyti, jog priimant į darbą ar atleidžiant iš darbo darbuotoją religinėje bendruomenėje, bendrijoje ar centruose jiems gali būti taikomas reikalavimas dėl tikėjimo tuo atveju, jei darbas yra susijęs su religinių organizacijų veikla.

Darbo sutarties nutraukimo naujovės

          Siūloma nustatyti, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastis yra sąlyga, jog darbuotojui suėjo 65 metai. Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad amžiaus kriterijus negali būti pripažįstamas teisėtu pagrindu nutrakti darbo sutartį. Kaip teigia projekto iniciatoriai, toks siūlymas susijęs su didesniu jaunimo įdarbinimu.

         Atsisakoma darbuotojų kategorijų, su kuriomis darbo sutartis nutraukiama tik ypatingais atvejais t.y. asmenys, kuriems iki teisės gauti visą senatvės  pensiją  liko  ne daugiau kaip penkeri metai, asmenys iki aštuoniolikos metų, neįgalieji, darbuotojai, auginantys vaikus iki keturiolikos metų). Neįgaliesiems  nustatoma pirmenybės teisė likti darbe garantija.

         Siūloma suvienodinti visų darbuotojų kategorijų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino nustatymo tvarką, kuris priklausytų tik nuo darbo stažo trukmės.  Siūlomi vieno, dviejų ir trijų mėnesių įspėjimo terminai. Vienas mėnuo taikomas, jei darbuotojas išdirbo įmonėje, įstaigoje iki trejų metų, 2 mėnesiai - nuo trejų iki dešimties metų, 3 mėnesiai - daugiau kaip dešimt metų. Į Įspėjimo terminą jau nebeįsiskaitytų darbuotojo atostogų arba nedarbingumo laikotarpiai.  Jei darbuotojas atleidžiamas anksčiau, negu baigiasi įspėjimo laikas, nebenumatytas atleidimo dienos perkėlimas, tik reglamentuota, kad su tokiu darbuotoju atsiskaitoma atleidimo dieną jam išmokant darbo užmokestį ir kitas sumas, kurios jam turėtų būti išmokėtos iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Šiuo metu DK galioja reguliavimas, kad bendras įspėjimo terminas yra du mėnesiai. Siekiant apsaugoti labiau pažeidžiamų darbuotojų kategorijų interesus (darbuotojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenys iki aštuoniolikos metų, neįgalieji bei darbuotojai, auginantys vaikus iki keturiolikos metų), darbdavys apie atleidimą turi  raštu įspėti  prieš keturis mėnesius. 

Projekte siūloma atsisakyti didesnių kaip keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio  (toliau – VDU) dydžio išeitinių išmokų mokėjimo. Kaip ir šiuo metu galiojančiame DK, išeitinės išmokos dydis priklausytų nuo darbo stažo toje įmonėje, išdirbus: 1) iki 6 metų – būtų mokama vieno 1 VDU dydžio išeitinė išmoka; 2) nuo 6 metų iki 15 metų – 2 VDU; 3) nuo 15 iki 20 metų – 3 VDU; 4) daugiau kaip 20 metų – 4 VDU.

Lyginant su dabartiniu reguliavimu projekte siūloma išeitines išmokas mažinti drastiškai, nes šiuo metu atleidžiant darbuotoją, kai nėra darbuotojo kaltės ar likvidavus darbdavį (nesant perėmėjo), jam  išdirbus įmonėje įstaigoje iki 12 mėn. mokama 1 VDU išeitinė išmoka, nuo 12 iki 36 mėn. – 2 VDU, nuo 36 iki 60 mėn. – 3 VDU, nuo 60 iki 120 mėn. – 4 VDU, nuo 120 iki 240 mėn.  – 5 VDU, daugiau kaip 240 mėn. – 6 VDU.  Kaip nurodo projekto rengėjai, siūloma mažinti išeitines išmokas, kadangi darbdaviui yra per didelė našta mokėti atleidžiamam darbuotojui mokėti darbo užmokestį ir dar išmokėti išeitinę išmoką, kuri dažnai būna  5-6 mėn. darbo užmokesčio dydžio.

Siūloma nustatyti, kad verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis, kartu papildant nuostatas dėl darbuotojų informavimo minimu atveju. Toks reguliavimas DK numatomas, siekiant atitikti  2001  m.  kovo 12 d. Tarybos  direktyvos  2001/23/EB   dėl valstybių  narių  įstatymų,  skirtų darbuotojų  teisių   apsaugai įmonių,  verslo  arba įmonių ar verslo dalių  perdavimo   atveju, suderinimo, reikalavimus. Svarbu paminėti, kad tuo pačiu siūloma įtvirtinti reikalavimą darbdaviams prieš priimant sprendimą dėl verslo ar jo dalies perdavimo su darbuotojų atstovais vykdyti informavimo  ir konsultavimosi procedūras.

Projekte siūloma nustatyti, kad už uždelsimo laiką atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis, bet ne daugiau kaip 3 mėnesius nuo atleidimo dienos. Tokio reguliavimo būtinumą projekto iniciatoriai grindžia tuo, kad sudaromos galimybės darbuotojams iš darbdavio prisiteisti neproporcingai dideles sumas, kas pažeidžia protingumo ir teisingumo principus kaip pvz., uždelsus sumokėti vieno mėnesio dydžio atlyginimą galima prisiteisti (20 kartų daugiau ir pan.) daug didesnes sumas. Projekto iniciatoriai teigia, kad pagal Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalį už pavėluotą darbo užmokesčio  išmokėjimą nustatytas delspinigių mokėjimas ir galima naudotis tokia garantija.

Šiuo metu darbuotojui garantija prisiteisti iš darbdavio VDU už uždelsimo laiką kokiu nors terminu nėra ribojama, nes darbdavys turi pareigą su tokiu darbuotoju pilnai atsiskaityti atleidimo dieną arba vėliau, jei taip susitarė šalys. Darbdaviui tokios pareigos neįvykdžius, kyla finansinės pasekmės. Tad faktiškai ši garantija saugo darbuotojo interesus, kad atleidimo atveju darbdavys tinkamai su juo atsiskaitytų.  Atkreipiame dėmesį, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija  - delspinigių mokėjimas vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, taikoma tik tuomet, kai su darbuotoju darbo santykiai dar nėra pasibaigę. Tad labai abejotinas projekto iniciatorių pasiūlymas, jog atleisti darbuotojai, su kuriais laiku neatsiskaityta, galėtų reikalauti dar ir delspinigių.

(Bus daugiau)

Parengė teisininkė Simona Risovaitė