Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kalvarijos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba, šmeižto ir melagingo pranešimo apie nusikaltimą.

Primename, kad praėjusią savaitę dėl to Kalvarijos pareigūnai ir juos atstovaujantis advokatas Vidas Vilkas dalyvavo apklausoje prokuratūroje.

Kalvarijos pareigūnai kreipėsi į prokurorą, prašydami nedelsiant nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Anot pareigūnus atstovaujančio advokato V.Vilko, Baudžiamojo proceso kodekso 407 str. numato, jog baudžiamųjų bylų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso (BK) 154 straipsnyje (šmeižimas), ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus atvejus, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Kitaip tariant, procesas numato, kad tokios veikos kaip šmeižimas tyrimas atliekamas teisme privataus kaltinimo tvarka nukentėjusiajam pateikus skundą ir pačiam palaikant kaltinimą.

Tuo tarpu šiuo atveju Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Jevgenij Michailovskij apsiribojo rezoliucija ant K.Betingio skundo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 str. 2 d., nenurodant jokių motyvų, jog veika K.Betingio atžvilgiu turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui (K.Betingiui), kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.

Pasak advokato, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime (15.5. punkte) numatyta, kad „pagal BPK 409 straipsnio 1 dalį prokuroras taip pat neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą dėl BK 154 str. straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, kai nusikalstama veika, kuri neturi visuomeninės reikšmės, buvo padaryta žala asmeniui, kuris gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus“.

Todėl anot advokato V.Vilko, galima daryti išvadą, jog Kęstučio Betingio, nepriklausomai kokias šis asmuo pareigas Lietuvos prokuratūros sistemoje užėmė, užima ar užims, atžvilgiu galimai padaryta BK 154 str. 2 d. numatyta veika negali būti pripažinta kaip turinti visuomeninę reikšmę, kadangi BK 154 str. numatytos veikos nukentėjusiuoju yra atskiras, pavienis žmogus (individas), o ne grupė žmonių, taip pat ir BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė yra nukreipta būtent į konkretų atskirą, pavienį asmenį (individą). Vien ta aplinkybė, jog galimai BK 154 str. 2 d. padarymu inkriminuojama veika susijusi Kęstučio Betingio pareigomis (net ir aukštomis, vadovaujančiomis), negali duoti pagrindo daryti išvadai, jog tai sudaro visuomeninę reikšmę, kadangi, kaip minėta, BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė yra nukreipta į atskiro, pavienio asmens garbę ir orumą, o ne grupės asmenų, tokia veika neturi jokios visuomeninės reikšmės, padarinių visuomenei, valstybei ar teisinei sistemai.