Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės atstovas Specialiosios paskirties skyriaus specialistas Andrius Bareika vienas iš tų pareigūnų, kuriam teko pabuvoti ir policininku, ir ugniagesiu, ir, galiausiai, pasieniečiu. Jis vidaus reikalų sistemoje nuo 1990 m. Tačiau į profesinę sąjungą įstojo tik 2005 m. Tiesa, norėjo tapti jos nariu dar būdamas ugniagesiu, tačiau tada neatsirado bendraminčių. Kai Andrius sužinojo, kad rinktinėje yra profesinės sąjungos narių, ėmė aktyviau domėtis profesine sąjunga, jos veikla, kadangi viskas imponavo, nusprendė įstoti.   „Esu ne iš tų, kurie iš profesinės sąjungos tikisi vien teisinės gynybos, nes stengiuosi gerai atlikti pareigas, neprasižengti,didelė paskata stoti buvo Savišalpos fondas“, - pasakoja A.Bareika.

Anot Andriaus, ir profesinės sąjungos atstovu tapo nejučia, kažkaip savaime. Kolektyvas pasitikėjo, nusprendė, kad gali man patikėti savas problemas. Atstovavimas ne vargina ir daug laiko neatima,  gal todėl, kad rinktinėje nėra tiek daug problemų, o jeigu jos iškyla stengiasi greitai, kokybiškai jas spręsti. „Iš tiesų viskas priklauso nuo mūsų – pareigūnų, jeigu lauksime kol mus už rankytės pavedžios, o lauksime, patys nieko nedarysime nieko ir nebus“, - įsitikinęs Andrius.

Pasak Andriaus Bareikos, kiekvienas laikotarpis, kiekviena įstaiga, kurioje dirbo, turėjo savo privalumų ir minusų. Nebūna taip, kad visur viskas tik juoda arba tik balta. Štai, anot Andriaus, kai dirbo policijoje jis buvo dar visai jaunas - vos 18 metų – tad darbe labai padėjo jaunatviškas maksimalizmas. „Reikia pripažinti, kad policijos sistema kitokia nei valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijoje daugiau laisvių, daugiau improvizacijų, o gal taip atrodo, dėl tuometinio mano amžiaus, visai gera buvo tarnauti tuomet. Suprantu, dabar klausite kodėl tuomet išėjau į pasienį? Ogi dėl atlyginimo, jis tuomet ženkliai skyrėsi nuo atlyginimų policijoje“, - pasakoja A.Bareika.

Prisimindamas prabėgusius tarnybos metus, Andrius pastebi, kad jo tarnyboje palaipsniui problemų mažėja. Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės Specialiosios paskirties skyriuje pagrindinė pastarųjų metų problema buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis, jos prisiteisimas, tačiau procesas juda į priekį. Kyla problemų ir dėl stažo skaičiavimo.  Problema, kuri bręsta – patyrusių pareigūnų galima išėjimas iš tarnybos, nes šiame padalinyje apie 60 proc. šiuo metu tarnaujančių pareigūnų jau yra įgiję 20 ir daugiau tarnybos stažo metų.

Andrius sako, jog Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinėje pareigūnai jaučia daug geresnį, žmogiškesnį santykį su vadovais. Čia, pasak jo, nėra to taip vadinamo  „saldafonizmo“, kur pagarbos neatidavęs net mažiausiam viršininkėliui nepraeisi. Galima ir kalbėtis, ir reikšti savo nuomonę.

Tačiau tarnyboje labiausiai vargina biurokratizmas, kuris taip išvešėjęs, kad kartais atrodo, jog popierius yra kur kas svarbiau už patį problemos sprendimą. Taip pat pastebi, kad rengiantis atestacinei ar kvalifikacijos kėlimo komisijai reikia tokį pluoštą dokumentų perskaityti, pasikartoti... Kyla klausimas ar toks perkrovimas iš tiesų duoda naudą, juk turi būti realiai naudinga ir efektyvu tai, ką darai arba tai, ko reikalaujama.

Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė -  specifinė, tad jos ir materialinis ir finansinis aprūpinimas susietas su atominės elektrinės aprūpinimu. Tad normalu, kad dabar pareigūnai susirūpinę dėl finansavimo po 2014 metų, nes nėra aiškus finansavimo šaltinis. „Nėra jokio aiškumo,  garantijų, dėl to neramu. Tuomet dar daugiau pareigūnų sulauks 20 metų tarnybos stažo, tad jeigu bus kokių neigiamų sprendimų, spėju, jog gali iš sistemos išeiti puikūs profesionalai, kurie dar galėtų dirbti ir dirbti ir savo patirtį perduoti jaunimui. Gaila, tačiau atėjęs jaunimas tikrai negali tolygiai dirbti su patyrusiu pareigūnu, reikia ne mažiau 3 metų, netgi tikriausiai ir 5 metų, kad perprastum darbą, išmoktum dirbti, aišku, jeigu pareigūnas domisi ir nori dirbti,“ - pasakoja A.Bareika.

Laisvalaikiu nuo darbo Andrius Bareika profesionaliai žaidžia biliardą. Šis žaidimas jo gyvenime nuo 1987 metų. Biliardą lošti būtinos savybės – ramybė ir kantrybė, šaltakraujiškumas, visa tai ateina su patirtim. Po savo dalelę atneša ir kiekvienas turnyras, kuriame Andrius dalyvauja. Štai pavyzdžiui, jis dalyvauja Lietuvos biliardo čempionate, užima ten 25 vietą.  Ir tai labai geras įvertinimas, nes Andrius biliardo kamuoliukus ridena vos kartą per savaitę, o kartais net ir rečiau, kai tikras profesionalas biliardinėje kasdien praleidžia po 4 ir daugiau.

Tiesa, nors atrodytų, jog šaltakraujiškumas itin padėtų darbe, tiesa yra kitokia, anot Andriaus, darbe reikalingos emocijos. Šaltas veidas ir protas – tik prie biliardo stalo.

Neseniai tapęs Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos nariu Andrius sakė, kad dabar dar giliau pasidomės ir įsigilins į profesinės sąjungos veiklą. Tarybos nario statusas jam kol kas naujas. Kiek susidūrė kaip atstovas su profesine sąjunga, kol kas yra jos veikla patenkintas ir nieko nenorėtų tobulinti ar keisti, nes visos problemos, dėl kurių teko kreiptis buvo išspręstos. Tačiau, pasak posakio, kuriuo vadovaujasi: „Niekada nesakyk niekada“, gal padirbėjus taryboje jam kils minčių kažkaą keisti, jei taip atsitiks - pažadėjo papasakoti ir pareigūnai.lt skaitytojams.