V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2022-09-28 trečiadienis, 19:00

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
NAUJIENOS

Šią savaitę Seimo komitetuose
2012-05-29

Šią savaitę Seimo komitetai planuoja svarstyti šiuos aktualesnius klausimus.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas (pagrindinis) šią savaitę svarstys nemažai Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektų pataisų, susijusių su socialinių garantijų, individualių darbo ginčų reguliavimu:

Darbo kodekso 170, 178, 179, 180 ir 184 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, šiuo projektu siekiama sukurti palankesnes sąlygas įvaikinto vaiko, nepriklausomai nuo jo amžiaus pirminei adaptacijai įtėvių šeimoje iškart po įvaikinimo, o tuo pačiu ir  sudaryti palankias sąlygas šeimoms įvaikinti vyresniojo amžiaus vaikus.

Galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta, kad vaiko priežiūros atostogos suteikiamos vaikams iki 3 metų prižiūrėti, o motinystės (tėvystės) pašalpa arba išmoka statutiniams pareigūnams mokama iki vaikui sueis 2 metai. Šios įstatymų nuostatos taikomos ir įtėviams, įvaikinusiems atitinkamo amžiaus vaikus. Projekto iniciatorių teigimu, dabartinis reguliavimas asmenims, įvaikinusiems vyresnį nei 3 metų vaiką, nesudaro galimybių  bent kelis mėnesius skirti daugiau dėmesio vaiko adaptacijai, formuoti saugius tarpusavio prieraišumo ryšius po įvaikinimo o tokia padėtis neatitinka asmenų lygiateisiškumo principo. Todėl siūloma projekte įtvirtinti du vaiko priežiūros atostogų laikotarpius: iki vaikui sueis 3 metai ir įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti įmotei ar įtėviui suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti. Šias atostogas kaip ir pirmuoju atveju įtėviai galėtų imti pakaitomis.

Įstatymo projekto teikėjas: D. Jankauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Kartu su šiuo svarstomi ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektai, kurie atitinka siūlomų Darbo kodekso pakeitimų koncepciją:  

  • Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas čia.   
  • Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas čia.

Darbo kodekso XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projektas. Šis projektas parengtas, atsižvelgiant į profesinių sąjungų keliamas problemas dėl būtinybės gerinti darbuotojų teisių gynimo srityje esamą padėtį, sudarant sąlygas profesinėms sąjungoms dalyvauti ginant darbuotojų pažeistas teises.

Projekto tikslas – pakeisti privalomą individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, siekiant užtikrinti darbo santykių šalių teisę į kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą. Siekiama įtvirtinti privalomą ikiteisminį organą – darbo ginčų komisijas, kurios turėtų būti steigiamos ir veiks prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, būtų sudaromos iš darbdavių, darbuotojų atstovų bei Valstybinės darbo inspekcijos specialisto. 

Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra nustatyta, kad darbo ginčų komisijos yra sudaromos įmonėse, įstaigose, organizacijose. Jų sudarymą inicijuoja darbdavys. Darbo ginčų komisija sudaroma iš toje pačioje įstaigoje, įmonėje, kurioje dirba ginčą inicijuojantis darbuotojas, dirbančių darbuotojų ir administracijos atstovų. Darbo ginčų komisijos nariai dirba toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Už laiką, sugaištą nagrinėjant darbo ginčus, darbdavys darbo ginčų komisijos nariams moka vidutinį darbo užmokestį. Todėl ginčo šalys finansine-materialine prasme yra priklausomos nuo darbdavio. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 293 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbdavys darbo ginčų komisijos sprendimo apskųsti teismui neturi teisės, o projekte tokia teisė numatoma visoms ginčo šalims (taip pat ir darbdaviui).  

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, pagal profesinių sąjungų pateiktus duomenis, įmonėse, kuriose yra įsteigtos profesinės sąjungos, yra sudaromos darbo ginčų komisijos, tačiau realiai jos individualių darbo ginčų neišsprendžia, nes ginčų komisijos nariai nesusitaria ir sprendimas nėra priimamas. Priėmus siūlomą reguliavimą įstatymo projekto iniciatoriai tikisi, jog bus užtikrintas objektyvesnis darbo ginčų nagrinėjimas nepriklausomame darbo ginčų nagrinėjimo organe bei nešališkas profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų narių dalyvavimas, nagrinėjant darbo ginčus.

Įstatymo projekto rengėjas - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia. 

Teisės ir teisėtvarkos komitetas šią savaitę ruošiasi pradėti svarstymą dėl praėjusią savaitę Seime pateiktų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo projektų.

Priminsime, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš tarnybos, valstybinė pensija būtų skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai. Įstatymo projektų iniciatorių nuomone, toks reguliavimas leistų visus pareigūnus ir karius, atleidžiamus iš tarnybos dėl pačių kaltės ir ištarnavusius tarnyboje 20 ar daugiau metų, nepaisant jų amžiaus, traktuoti vienodai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti asmenų lygiateisiškumo, bausmių proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinius principus.

Dabar galiojančio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš tarnybos, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžių). Valstybinės pensijos gavimas šiems pareigūnams ir kariams yra siejamas su dviem sąlygomis – tarnybos stažu ir amžiumi.

Priėmus šį projektą vyresnio amžiaus pareigūnai, kurie atleidimo metu jau būtų sukakę išleidimo į atsargą amžių ir turėtų 20 metų išeiti į pareigūnų pensiją stažą, faktiškai turėtų laukti dar 3 metus iki pensijos skyrimo, kas, manytume, tik apsunkintų garantijos gauti pareigūnų pensiją įgyvendinimą.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys V. Bacevičius

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, pagrindinis šio projekto tikslas – nesudaryti galimybės pareigūnų ir karių valstybinių pensijų tolimesniam mokėjimui tiems pareigūnams ir kariams, kurie iki pensinio amžiaus eidami pareigas padarė tyčinį nusikaltimą ir dėl kurio sprendimą teismas priėmė pareigūnui ar kariui jau sukakus pensinį amžių ir gaunant valstybinę pensiją. Dėl to projekte siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pareigūnams ir kariams, kuriems yra paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, jos mokėjimas būtų nutraukiamas nuo teismo sprendimo dėl pareigūnų ir karių padarytų tyčinių nusikaltimų jiems einant pareigas įsiteisėjimo dienos.

Įstatymo projekto iniciatorius minėto reguliavimo būtinumą grindžia tuo, jog pagal dabar galiojantį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo redakciją, pareigūnams ir kariams nėra skiriamos valstybinės pensijos, jei šie pareigūnai ir kariai padarė tyčinį nusikaltimą. Tačiau praktikoje labai dažnai susidaro tokia situacija, kuomet kilus įtarimų, jog pareigūnas ar karys padarė nusikalstamą veiką yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, šis pareigūnas ar karys, stengiasi atsakomybės išvengti, pradeda vilkinti tyrimą pateikdamas laikinus nedarbingumo pažymėjimus, pasiimdamas atostogas ir pan. Taip uždelsiant tyrimo atlikimą sueina pareigūno ar kario pensinis amžius, o teismas dar nebūna priėmęs sprendimo, kuriuo pareigūnas ar karys yra pripažįstamas padaręs tyčinį nusikaltimą, ir pareigūnui ar kariui yra paskiriama valstybinė pensija.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys R. Žemaitaitis

Su šiuo projektu galite susipažinti čia. 

 Parengė Simona Risovaitė

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų

susivienijimo teisininkė

 

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI






Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2022 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA