Birželio 13 d. įvyko išplėstinės penkių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjama, ar keisti susiformavusią administracinių teismų praktiką bylose, kai profesinė sąjunga neduoda sutikimo skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, kuris yra jos renkamo organo narys. Iki šiol iškilus ginčui profsąjunga turėdavo įrodinėti, kad pareigūnas baudžiamas už jo veiklą profesinėje sąjungoje, o ne darbdavys, - kad pagrįstai skyrė nuobaudą už tarnybinį nusižengimą.
Prielaidos tokiam precedentą formuojančiam teisėjų kolegijos posėdžiui atsirado sprendžiant ginčą tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) ir Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS). Siekdama keisti dešimtmečiais susiformavusią praktiką NPPSS net inicijavo mokslinį tyrimą „Tarptautiniai darbo teisės standartai profesinių sąjungų lyderių apsaugos aspektu“, kuris buvo pateiktas LVAT.
Istorija prasidėjo dar 2010 m. pabaigoje, kai Valstybės sienos apsaugos tarnyboje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus rinktinės pareigūno Vladimir Banel veiksmų tyrimo, kuris baigėsi sprendimu jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi minėtas pareigūnas yra LPPPS pirmininkas ir NPPSS tarybos narys, VSAT kreipėsi į abi organizacijas, kad šios duotų sutikimą nuobaudai skirti. Tačiau jos nesutiko, nes įtarė, kad drausmės byla profsąjungos lyderiui, kuris iki išrinkimo buvo gavęs ne vieną apdovanojimą už pavyzdingą tarnybą, yra fabrikuojama kaip kerštas už jo principingą veiklą ginant pareigūnų interesus.
VSAT kreipėsi į teismą, kad būtų panaikinti abiejų organizacijų nesutikimai skirti nuobaudą V. Banel. Vienas teismo procesas, kuriame atsakove buvo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, pirmoje instancijoje baigėsi VSAT prašymo atmetimu. Apskundusi šį sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gavo antrąjį antausį - 2012 m. sausio 23 d. neskundžiamu sprendimu buvo konstatuota, kad su pasieniečių profesinės sąjungos lyderiu buvo siekiama susidoroti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. http://www.pareigunai.lt/index.php?page=naujienos&id=1324
Tuo tarpu analogiška byla, kurioje atsakovu buvo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, tame pačiame Vilniaus apygardos administraciniame teisme baigėsi profsąjungos nenaudai. 2012 m. sausio 26 d. LVAT, nagrinėjusi NPPSS apeliacinį skundą, priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad sprendimas šioje byloje yra reikšmingas teismų praktikai ir nusprendė pasiūlyti LVAT pirmininkui sudaryti išplėstinę penkių teisėjų kolegiją. http://www.pareigunai.lt/index.php?page=naujienos&id=1334
Teisėjų kolegija, kaip jau minėta, posėdžiavo birželio 13 d., o sprendimą byloje LVAT paskelbs birželio 25 d. Posėdyje dalyvavo NPPSS pirmininkas Vytautas Bakas, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, kolegų palaikyti ir visoms profesinėms sąjungoms svarbaus klausimo nagrinėjimo stebėti atvyko ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.
NPPSS šioje byloje atstovaujančio advokato doc. dr. Tomo Bogdanskio komentaras:
„Įstatymais yra įtvirtinta garantija, kad profesinės sąjungos renkamų organų nariams skiriant drausminę nuobaudą būtinas profesinės sąjungos sutikimas. Tačiau iki šiol nebuvo nuosekliai išaiškinta, kaip paskirstoma įrodinėjimo pareiga, kai nesutikimas skirti nuobaudą yra ginčijamas.
Pirmos instancijos teismas, kurio sprendimą NPPSS apskundė, konstatavo, kad nesutikimas buvo nepagrįstas, nes profesinė sąjunga nepateikė įrodymų, jog drausminę nuobaudą buvo ketinama skirti dėl narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Tokia formuluotė reiškia, kad profesinė sąjunga pati turi įrodinėti, jog jos narys buvo persekiojamas. Lietuvos aukščiausiasis teismas laikosi truputį kitokios pozicijos: kai nagrinėjamas panašus ginčas, darbdavys turi įrodyti, kad nesutikimas skirti drausminę nuobaudą pažeidžia jo kaip darbdavio interesus. T.y. įrodinėjimo našta permetama darbdaviui.
Vienoje ir kitoje byloje (VSAT prieš LPPPS ir VSAT prieš NPPSS – red.) pirmosios instancijos teismų sprendimai buvo skirtingi. Vienoje byloje procesas pasibaigęs ir ji išspręsta palankiai profesinei sąjungai, o antroji sprendžiama šiuo metu. To prieštaravimo, kuris atsirado pirmos instancijos teisme, neliks, jeigu pastaroji byla pasibaigs panašiu sprendimu. Priešingu atveju, manau, gali atsinaujinti pirmosios bylos nagrinėjimas“.
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.