Neseniai Žinių radijo laidoje „Tikrasis motyvas“ dalyvavęs Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas išsakė poziciją dėl liepos 1 d. įsigaliojusio Probacijos įstatymo.

Ar pakankamai pasiruošta šiam žingsniui?

„Labai svarbu nesukompromituoti probacijos pirminiame etape. Įteisinus probaciją, valstybė, akivaizdu, skatins alternatyvių bausmių skyrimą, nes Lietuvai ir taip priekaištaujama, kad labai daug yra nuteistųjų.

Probacijos vertė yra ne nuteistųjų paleidimas, o darbas su nuteistaisiais, t.y. iki tokio sprendimo ir po jo, kad jie daugiau nenusikalstų.  Štai šioje vietoje mes matome labai daug problemų. Pirma, reikia pasakyti, kad kaip ir su smurto artimoje aplinkoje įstatymu, šiam labai dideliam, grandioziniam procesui  nenumatyta nė lito valstybės biudžete. Taigi, nuo liepos 1 d. pradėjęs veikti probacijos įstatymas turi būti įgyvendinamas su buvusiais, dar gi sumažintais ištekliais. Antra, kiek teko išanalizuoti, probacijos pareigūnų darbo krūviai augs beveik dvigubai, tačiau neišspręstos nei šių pareigūnų motyvacijos, nei kvalifikacijos, nei darbo krūvio, tarnybų aprūpinimas būtinomis technikos priemonėmis klausimai. Juk šiandien probacijos tarnybos, ypač mažesniuose miesteliuose neturi net transporto priemonės. Priminsiu, probacijos koncepcijoje  kaip viena didžiausių grėsmių buvo įvardinta - nedidelis darbuotojų skaičius.  

Probacija -  ne tik nuteistųjų paleidimas, bet ir socialinė pagalba, ir integracija į darbo rinką, į visuomenę priemonės, ir psichologinė pagalba, ir daugybė kitų dalykų. Šiam darbui reikalinga jau kita kvalifikacija nei buvo iki šiol ir kitokia darbuotojų motyvacija. Jeigu Teisingumo ministras nesiimtų iniciatyvų ir nepasakytų rudenį visuomenei, kad reikia iš esmės peržiūrėti finansavimą pataisos įstaigoms, probacijos tarnyboms, bijau , kad probacijos sistema gali sulaukti labai neigiamų padarinių, tokių kaip nusikalstamumo augimas. Jeigu probacijos sistema tinkamai neveiks, paleidus apie 3000 nuteistųjų, tie žmonės vėl gali nusikalsti, štai čia jau neigiamas pasekmes patirs visuomenė.

Be kitų problemų, neįvertinta ir policijai teksianti darbo našta.

Todėl manau, kad probacijai nelabai pasirengta. Resocializacija – kainuoja, todėl įvertinus  grėsmes,  dar galima situaciją taisyti - aiškiai politikams įvardijant grėsmes ir  skiriant šiam procesui lėšų. Be abejo, jeigu probacijai lėšų nebus numatyta - valstybė sutaupys, tik, deja, labai trumpą laikotarpį, gal metus, dėl to, kad tiesiog įkalinimo vietose sumažės nuteistųjų, o kas bus toliau?

Jeigu kalėjimui pastatyti reikia 100 milijonų, tai probacijai įgyvendinti negali būti, kad nereikia nė lito! Vyriausybė 2008 m. patvirtino probacijos koncepciją, kurią rengė teisingumo ministerija, joje buvo parašyta, kad probaciją įgyvendinti reikės apie 12 milijonų litų ir staiga praėjus 3 metams nebereikia nė lito. Jeigu nebus normalaus probacijos sistemai finansavimo, ne sutaupysime, o pajusime jos pasekmes ir pirmiausia jas pajus paprasti žmonės.

Todėl kviesčiau Teisingumo ministrą Remigijų Šimašių visgi atviriau pasikalbėti su savo kolegomis liberalų sąjūdyje, kad nemokamų pietų nebūna, o probacijai tikrai reikės mažiausiai 10-12 milijonų, juk kalbame apie visokeriopą integraciją, kuri padėtų nuteistajam, kuriam bus pritaikyta probacija, išvengti galimybės pakartotinai nusikalsti.

Probacijos našta tenka probacijos tarnyboms. Be jokių abejonių – darbo apimtys išaugs, prisideda daug papildomų funkcijų, todėl būtina pasirūpinti darbuotojų darbo užmokesčiu, darbuotojų skaičiumi, jų kvalifikacija ir techninėmis priemonėmis reikalingomis dirbti.

Jeigu į tai nebus atsižvelgta,  probacijos pasekmes pajus visuomenė, o probacija bus  sukompromituota kaip tokia.

Prisiminkime, pavyzdžiui, kai po 2002 m. amnestijos 3093 nuteistieji išėjo į laisvę, nusikalstamumas didėjo kasmet, jau kitais metais nusikalstamumas nuo 72 tūkstančių padidėjo iki 85 tūkstančių, o po to dar labiau augo.

Mes, profesinės sąjungos, esame už probacijos įstatymą ir Lietuva turi vaduotis iš trečiųjų valstybių tarpo,  bėda ta, kad liko labai daug šio proceso įgyvendinimo spragų, to nematyti neįmanoma.“