Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas parengė ir pradėjo įgyvendinti dvejus metus truksiantį projektą „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“, kuris turėtų tapti lūžiu, įtvirtinant socialinę partnerystę statutinėje valstybės tarnyboje ir tuo pačiu kokybiškai keičiant pareigūnų darbo sąlygas. Tai pirmasis tokio lygmens projektas Lietuvoje.

Sovietiniais laikais darbo santykiai buvo iškreipti, neegzistavo joks socialinis dialogas, kuris demokratiškose vakarų šalyse yra vienas iš esminių visuomenės bendrabūvio pagrindų. Atgavus Nepriklausomybę sustiprėjo žmonių individualumo suvokimas, atsirado erdvės laisvai individo iniciatyvai, bet iškilo kita grėsmė – vadinamasis laukinis kapitalizmas, nekritiškai diegiant posovietinėje tikrovėje kraštutines laisvosios rinkos dogmas, su tuo susijusi visuomenės fragmentacija. Žmonės nebesupranta, kam jiems reikalingas socialinis dialogas, kai kiekvienas mąsto ir siekia savo tikslų individualiai.

Šiuo projektu kaip tik ir siekiama pagerinti socialinės partnerystės kokybę statutinėje valstybės tarnyboje. Projektas apima tris valstybės tarnybos šakas: policiją, pataisos įstaigas bei muitinę. Šiandien socialinis dialogas vis dar nėra išvystytas, to pasekmė - nesudarytos kolektyvinės sutartys (išskyrus muitinės šaką, kurioje esama kolektyvinių sutarčių), nėra veikiančių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų (išskyrus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą), nėra mokama už viršvalandžius. Dėl šių priežasčių kyla daugybė tarnybinių ginčų, vyksta tarnybiniai patikrinimai.

Europos Sąjungoje darbo santykiai apibrėžiami kaip kolektyviniai santykiai, o tai reiškia, jog svarbiausia yra žmogiškas susitarimas tarp vadovo ir pavaldinių, kuris įteisinamas kolektyvine sutartimi. Tačiau, kaip pažymėjo viena iš projekto lektorių Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Daiva Petrylaitė, apie kolektyvinius darbo santykius valstybės tarnyboje beveik nebuvo kalbama, nes šią sritį tarsi turėtų reglamentuoti griežtai nustatytos taisyklės. „Bet nors ir atrodo, kad viskas valstybės tarnyboje yra sureguliuota, tačiau dar labai dėl daug ko galima susitarti tarpusavyje, ir keliant ne vien atlyginimų klausimą“, - sakė mokslininkė.

Vykdant projektą, didžiausias dėmesys kaip tik ir skiriamas kolektyvinėms sutartims, kolektyvinėms deryboms, kai dvi pusės bendradarbiaudamos turi suderinti savo interesus. Turi būti suderinti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesai, užtikrinta, kad vadovas laikytųsi darbo kodekso, darbo sutarties sąlygų. „Negali būti tokių atvejų, kad darbdavys atėjus į darbą staiga pasako, jog esi atleistas. Darbuotojai darbo rinkoje turi būti bent minimaliai apsaugoti. Kita vertrus, žmonės turi mokėti būti lygiaverčiais tarnybos, darbo santykių dalyvbiais. Tam būtina, kad pareigūnai, darbuotojai turėtų tam tikras kvalifikacijas, įgūdžius, žinias. Šis projektas skirtas statutiniams darbuotojams. Tai labai efektyvus instrumentas šalia  teismų, protestų, peticijų ir kitų priemonių, kurias naudoja daugybės valstybių darbuotojai, sukurti  orius, subalansuotus tarnybos santykius“, - teigia  Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas.

Projektas turėtų padėti pamatą sėkmingam bendradarbiavimui tarp darbdavio ir darbuotojo bei kolektyvo, užtikrinti, kad nebūtų diskriminacijos dėl žmogaus lyties, o moterys pareigūnės turėtų lygias teises su vyrais. Mokoma derybų meno susitarimui pasiekti, lavinami bendravimo ir iškalbos sugebėjimai, kad darbuotojas jaustųsi drąsiai ir galėtų save apginti iškilus ginčui.

Tikimasi, kad įgyvendinus šį projektą apie 100 žmonių bus paruošti suvaldyti bet kokias konfliktines situacijas, gebės argumentuotai ir įtaigiai pristatyti ir ginti savo tikslus, drąsiai kalbėti prieš auditorijas. Iš viso ketinama apmokyti 1100 pareigūnų, kurie įgis žinių ir įgūdžių, padedančių greitai spręsti konfliktus, efektyviai bendradarbiauti tarpusavyje, sukurti ir palaikyti darnią atmosferą darbo vietose. Be to, projekto dalyviai turės galimybę plėsti savo akiratį bendradarbiaudami su užsienio specialistais (Šiaurės Airijos, Lenkijos, Skandinavijos šalių).

Tikimasi, kad įgyvendinant projektą bus pasirašytos 22 kolektyvinės sutartys. Trys iš jų – sektoriaus (muitinės, policijos, pataisos įstaigų), likusios – tarp įstaigų ir jose veikiančių profsąjungų ar jų padalinių.

Be to, veiks dvišalės tarybos Vilniaus, Alytaus ir Utenos apskrityse, keturi saugos ir sveikatos komitetai. Būtent jų labai trūko muitinės, policijos ir kalėjimų departamento šakoms. Iki šiol nebuvo sudaryta dvišalių tarybų savivaldybėse ir apskrityse, kuriose dalyvautų šių šakų darbdaviai. Įgyvendinus projektą ir sudarius apskrityse veikiančių darbdavių/darbuotojų atstovų tarybą, būtų galima išspręsti ar suderinti nemažai pareigūnams aktualių klausimų, tokių kaip darbuotojų perkėlimas be atleidimų iš pertvarkomos įstaigos į kitą ar bendras jų kvalifikacijos kėlimas. Taip pat bus siekiama sukurti kvaziteismines institucijas, kurios įvairius ginčus išspręstų daug greičiau nei šiuo metu įmanoma bylinėjantis teismuose. Tikimasi, kad projektas padės išvengti neigiamų pasekmių darbuotojams.

Šiuo metu tęsiama dar vasarą prasidėjusių įvadinių mokymų sesija, kurioje jau dalyvavo virš dviejų šimtų Policijos, Muitinės, Kalėjimų departamento pareigūnų ir administracijų atstovų. Iš viso tokių mokymų numatyta dešimt, planuojama, kad juos išklausys daugiau nei tūkstantis policijos, muitinės ir kalėjimų departamentų darbuotojų bei administracijos atstovų iš visos Lietuvos.

Finansavimas projektui gautas iš ES struktūrinių fondų, projekto partneriai - Policijos, Kalėjimų, Muitinės departamentai, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga.