Net sulaikydami įtariamąjį ar gesindami konfliktą policininkai vengia naudoti kovinius veiksmus arba išsitraukti ginklą, nes vėliau beveik neišvengiamas tarnybinis patikrinimas ar net teismų maratonas. Pažeidėjai tai žino, jie tampa vis įžūlesni ir net nevengia smurto prieš pareigūnus.

Policijos departamento pateikiama statistika gąsdina. Vien pagal Baudžiamąjį kodeksą nustatytų pasipriešinimo pareigūnams nusikalstamų veikų per vienus metus padaugėjo daugiau negu 70 proc. Ir šis skaičius nuolat auga.  

Policijos atstovų manymu, už pasipriešinimą policijai skiriamos akivaizdžiai per menkos bausmės, tad visuomenė nevengia smurtauti prieš savo pareigą atliekančius pareigūnus.

Į agresiją tenka atsakyti jėga

Daugėjant tokių atvejų policijos patruliai, ypač dirbantys nebe pirmus, antrus ir ne penktus metus, su nostalgija mena, kad dar prieš gerus dešimt ar penkiolika metų vien pareigūno uniforma ar parodytas tarnybinis pažymėjimas sutramdydavo kone kiekvieną chuliganą. "Tačiau žmonės, ypač jaunimas, tampa vis agresyvesni policijos atžvilgiu. Anksčiau buvo net neįsivaizduojama, kad koks nors išgėręs jauniklis mestelėtų: "Ei, mente, duok cigaretę!" Ir dar pridėtų geroką keiksmų porciją... O dabar, neduok Dieve, pabandysi tokį sutramdyti, žiūrėk, problemos tarnyboje - garantuotos", - LŽ teigė daugiau kaip 20 metų policijos patruliu dirbantis Ignas (vardas pakeistas - aut.).

Pats Ignas tvirtino, kad jam su pasipriešinimu tenka susidurti kone kas antrą dieną. Patrulis nebuvo sunkiai sužalotas, tačiau įdrėskimų, mėlynių dažnai pasitaiko. "Man patinka darbas policijoje. Jau galėčiau eiti į pensiją, bet tebedirbu. Vis dėlto pastaruoju metu vis dažniau mąstau apie išėjimą, mat dirbti tampa vis sunkiau", - sakė pareigūnas. Ignas prisiminė neseną atvejį, kai jiems su kolega teko vykti į šeiminį konfliktą. Įsiaudrinęs pareigūnus iškvietusios moters sugyventinis ne tik nenurimo išvydęs uniformuotus policininkus, bet ir persiplėšęs marškinius negailėdamas sodrių žodžių puolė muštis. "Sudaviau jam atpalaiduojamą smūgį, nes įsiaudrinusiam vyrui niekaip negalėjome uždėti antrankių. Kitaip jo sutramdyti nebuvo įmanoma", - tvirtino Ignas. Pareigūnui daugybę kartų teko tramdyti įsisiautėjusius mušeikas, o tąkart svarstyti nebuvo kada.

Namo grįžta su "kovų" žymėmis

Neseniai plačiai nuskambėjo atsitikimas, kai pagal iškvietimą atvykęs policininkas tik per plauką liko gyvas. Girtas įtariamasis smogė pareigūnui į krūtinę virtuviniu peiliu. Pačių policininkų teigimu, peilis buvo panašus į tokį, kokiu "siaubo filmuose pjaustomi pirštai". Nuo sunkaus, o gal net mirtino sužalojimo patrulį išgelbėjo tik ant krūtinės kišenėje esantis mobilusis telefonas - peilio smaigalys pataikė į jį.

Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko Kęstučio Lančinsko, tokius įvykius vis dar galima vadinti išskirtiniais. Tačiau smulkesni pasikėsinimai į pareigūnus - policijos kasdienybė. VPK viršininkas LŽ papasakojo apie gana tipinį atvejį, kai mieste patruliuojantys pareigūnai pamatė vyriškį, ramiausiai besivaišinantį alkoholiu viešoje vietoje. Dažniausiai tokiais atvejais patruliai nepuola tuoj pat tempti pažeidėjo į komisariatą. Jei girtuokliaujantis žmogus elgiasi neagresyviai, pakanka paprasčiausio įspėjimo. Tačiau šis gerokai įkaušęs vyras ėmė svaidytis keiksmais, grasino patrulius užmušti.

Neapsikentę policininkai nuvedė vyrą į komisariatą. Vedamas jis nenustojo keiktis, o policijos komisariate jau pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą staiga atsisukęs trenkė čia pat stovinčiai patrulei į veidą ir, čiupęs jį atlydėjusį pareigūną už marškinių, pargriovė ant stalo. Dar vienam policininkui smogė į veidą ir krūtinę. Už tokį įkaušusio vyriškio "pasilinksminimą" policijos komisariate teismas jam skyrė 3750 litų baudą.

Tokie atvejai policijos patrulių nebestebina. Jie pasakoja apie tipinius tapusius išpuolius. Štai dar vienas smagiai alkoholiu gatvėje besivaišinantis vyras ėmė plūsti priėjusius patrulius, grasino "sumalti fizionomiją". Net ir uždėjus antrankius jis nenurimo, bandė muštis, spardytis, o paskui dar taikėsi ištraukti policininkės tarnybinį ginklą. Šis triukšmadarys buvo nubaustas keturiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Jau nubaustas ir atlikdamas administracinio arešto bausmę vyras bandė pasprukti policijos komisariato kieme. Jį pasivijusiam konvojavusiam pareigūnui keliskart smogė kumščiu į pilvą, tačiau buvo sutramdytas ir "papuoštas" antrankiais. Pirmos instancijos teismas skyrė jam vos 500 litų dydžio baudą. Tiesa, vėliau, išnagrinėjus apeliacinį skundą, teismas nuosprendį pakeitė - nusikaltėliui teko tris mėnesius išbūti už grotų.

Incidentų daugėja

Policijos pareigūnai tokių įvykių sąrašą galėtų vis tęsti. Kiekvieno  patrulio biografijoje vien jų aprašymas sudarytų neploną raštų tomą, ir gal net ne vieną. Policijai nerimą kelia ne patys incidentai. Mat, kaip jie patys sako, profesija įpareigoja. Baisiausia, kad pasipriešinimo pareigūnams atvejų vis daugėja. Statistika rodo, kad jų skaičius nenumaldomai ėmė augti nuo 2004 metų. 2010-aisiais užfiksuotas rekordinis jų skaičius - 4471. Tai bendras skaičius atvejų, kai pažeidėjų veiksmai buvo kvalifikuojami pagal du skirtingus - Administracinio teisės pažeidimo (ATPK) ir Baudžiamąjį (BK) - kodeksus. Policijos departamento pateikti duomenys verčia ne juokais nerimauti. Administracinių teisės pažeidimų 2009-aisiais (palyginti su 2008 metais) padaugėjo 8,3 proc., o 2010 metais - net 13,4 procento. Dar grėsmingesni baudžiamųjų veikų, padarytų policijos pareigūnų atžvilgiu, skaičiai. 2010 metais, palyginti su praėjusiais, jų užfiksuota net 70,9 proc. daugiau. Ir lygindami šių metų septynių mėnesių duomenis su tuo pačiu laikotarpiu pernai matome, kad padėtis negerėja. Nusikalstamų veikų šiemet jau užfiksuota net septyniasdešimčia atvejų daugiau. Tad policininkai liūdnai prognozuoja, kad padėtis gali tik blogėti.

Teisėjai "pasiklysta" tarp bausmių

Daugelio LŽ kalbintų pareigūnų manymu, už pasipriešinimą skiriamos akivaizdžiai per menkos bausmės. Dažnai pažeidėjas, net padaręs ne administracinį, o baudžiamąjį nusikaltimą, atsiperka vien bauda. "Už tokį nusižengimą visais atvejais turėtų būti skiriamas areštas. Kas jiems tos baudos? Kai kurie net ir jų nemoka", - LŽ teigė Ignas.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad prieš dvejus metus kreipėsi į Seimo Peticijų komisiją, ragindamas daryti įstatymų pataisas, sugriežtinti atsakomybę už pasipriešinimą pareigūnams.

"Tai nebuvo vienintelis toks kreipimasis, mes juos nuolat atnaujiname. Šiomis dienomis vėl siųsime kreipimąsi į Seimą. Prieš kurį laiką buvo sugriežtinta atsakomybė pagal ATPK, tad pastarajame savo rašte jau kalbame tik apie atsakomybės pagal BK sugriežtinimą", - LŽ sakė V.Bakas.

V.Bakas ir kiti kalbinti pareigūnai neabejoja, kad teismų skiriamos bausmės dažnai nesuprantamos ir labai skirtingos. "Akivaizdžiai matyti bausmių skyrimo nuoseklumo ir vieningumo stoka. Neretai teismai už analogiško pobūdžio nusikaltimus parenka skirtingos rūšies ir dydžio bausmes. Žinau atvejų, kai už pasipriešinimą, kai šiek tiek sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, skirta laisvės atėmimo bausmė, o kitąkart, esant net keliems nukentėjusiesiems ir kaltininkui aktyviai priešinantis, skiriamos tik baudos", - LŽ sakė V.Bakas.

Verta pasimokyti iš Europos šalių

Lietuvos įstatymai numato tik patį pasipriešinimo mechanizmą, bet neišskiria pasipriešinimo pagal pavojingumą rūšių, tai palikta spręsti teismams. Tuo tarpu daugumoje Europos valstybių išskirtos dvi pasipriešinimo rūšys  - diferencijuojama atsakomybė už sunkų smurtinį ir smulkų, ne tokį reikšmingą pasipriešinimą.
Pavyzdžiui, Suomijoje už smurtinį pasipriešinimą gali būti baudžiama laisvės atėmimu nuo keturių mėnesių iki ketverių metų. Tačiau už ne tokį pavojingą, nesmurtinį pasipriešinimą gali būti skiriama bauda ar laisvės atėmimas iki šešių mėnesių. Vokietijoje bausmės irgi atskirtos. Numatyta, kad už pasipriešinimą galima bausti laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda, tačiau ypač rimtais atvejais, kai kaltininkas yra ginkluotas arba dėl jo veiksmų kilo pavojus gyvybei ar sveikatai, jis baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Taip išlaikomas pagrindinis teisingumo principas: atsakomybė neišvengiama.

Garsenybėms - kitokios bausmės

Kaip teigia pareigūnai, policijos autoritetą ypač pakerta garsiai skambėjusios bylos, kai už pasipriešinimą policijos pareigūnams teisiami krašte žinomi žmonės. "Jiems dažnai skiriamos itin švelnios bausmės", - neslėpdamas kartėlio sakė Vilniaus apskrities VPK viršininkas K.Lančinskas.

Pareigūnas prisiminė viešojoje erdvėje daug kartų akcentuojamą incidentą, kai Seimo nariai Kazimieras Uoka ir Petras Gražulis ne tik ragino žmones pulti gėjų parado dalyvius, o kartu ir pareigūnus, bet ir kibo policininkams į atlapus.

Tada K.Lančinskas viešai teigė, kad bus prašoma Seimo narius bausti už riaušių kurstymą ir pasipriešinimą policininkams. Beje, Lietuvoje už riaušių kurstymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas šią visiškai aiškią bylą tarsi gumą tempė net dvejus metus. O ir bausmė Seimo nariams skirta itin humaniška - vos 200 litų bauda kiekvienam, nors parlamentarai ne tik neneigė savo kaltės, bet, priešingai - viešai didžiavosi nuopelnais.

Kito Seimo nario Roko Žilinsko byla taip pat buvo vilkinama. Be to, nors iš pradžių parlamentarui buvo iškelta baudžiamoji byla, vėliau teismas ją perkvalifikavo į administracinę. Esą policininkus plūdęs Seimo narys nesiekė įžeisti asmeniškai jų, visi veiksmai buvo tik reakcija į situaciją. Nors R.Žilinsko kraujyje buvo rasta daugiau kaip dvi promilės alkoholio, o tai baudžiamojoje byloje - sunkinanti aplinkybė.

Šou pasaulio įžymybėms skiriamos bausmės taip pat sudaro nebaudžiamumo įspūdį. Savo konfliktais su policija išgarsėjęs Egidijus Dragūnas-Selas nuolat atsiperka baudomis arba viešaisiais darbais (beje, tai išskirtinis atvejis). Garsus muzikos prodiuseris Gytis Daugėla, liudytojų teigimu, ne tik išplūdęs, bet ir apspardęs patrulius, buvo nubaustas viso labo 700 litų bauda.

"Pareigūnai mato, kad jų darbas nevertinamas ir bet kokiomis aplinkybėmis stengiamasi apkaltinti policiją. Pareigūnai sutrikę, kenčia jų darbo kokybė. Tad ar verta stebėtis? Juk turime tokį policininką, kokį norime matyti. Taip ir norisi pasakyti: pažvelkite į policininką nešališkai ir pamatysite... save", - LŽ sakė K.Lančinskas.

www.lzinios.lt informacija