Vakar Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo būstinėje susirinkę visų pataisos įstaigų atstovai ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Tomas Vaitkunskas aptarė svarbiausias bendras visoms pataisos įstaigoms problemas, taip pat individualius įstaigoms klausimus. Pasak T.Vaitkunsko, pagrindiniai klausimai - bendri visai sistemai: aprūpinimas tarnybinėmis uniformomis, pavojingumo dirbant su nuteistaisiais, sergančiais užkrečiamomis ligomis(TBC, AIDS ir kt.) klausimas, priedo už pavojingas darbo sąlygas, padidėjusio darbo krūvio, kategorijos bei žinių patikrinimų objektyvumo klausimai.

Primename, kad dar pavasarį profesinė sąjunga pasiekė sutarimo su Teisingumo ministru ir Kalėjimų departamento direktoriumi, jog rugsėjį bus pradėta siūti naujo pavyzdžio uniforma ir palaipsniui aprūpinami ja pareigūnai.

Pasak T.Vaitkunsko, buvo susisiekta su visomis pataisos įstaigomis, paaiškėjo, jog visose jų pradėtos pirkimo procedūros ir dar iki ateinančių metų naujo pavyzdžio uniformomis pagal turimas lėšas bus aprūpinti pareigūnai. Beje, Kalėjimų departamentas pataisos įstaigoms skyrė papildomą finansavimą uniformų problemai spręsti, tačiau net ir skyrus papildomų lėšų, jų vis viena neužtenka aprūpinti tarnybinėmis uniformomis visus pareigūnus dar šiemet. Anot T.Vaitkunsko, Kalėjimų departamentas yra pasakęs, jog naujajame biudžete vienas iš prioritetų bus būtent pareigūnų aprūpinimo uniformomis finansavimas, tad tikimasi, jog iki 2013 m. kovo-balandžio mėnesio visi pareigūnai bus aprengti naujo pavyzdžio uniformomis.

Kiek ankstėliau, profesinė sąjunga su pareigūnų atstovais buvo sutarusi, kad jeigu rudenį nebus jokių aktyvių veiksmų sprendžiant uniformų klausimą iš Kalėjimų departamento pusės, pareigūnai kreipsis į teismus. Tačiau, anot T.Vaitkunsko, atsižvelgiant į tai, kad situacija sprendžiama, profesinės sąjungos vadovybė nutarė, kad nereikia eikvoti lėšų teismams, juolab, kad norimas rezultatas pasiektas derybų būdu.

„Negalima tikėtis, kad vieną dieną visus pareigūnus ims ir aprengs nauja uniforma, tačiau pusės metų pereinamasis laikotarpis yra normalus ir protingas terminas“, - sakė T.Vaitkunskas.

Kita pataisos įstaigose dirbantiems pareigūnams aktuali problema – pavojus kylantis dėl darbo su  nuteistaisiais,  sergančiais užkrečiamomis ligomis. Anot LRITĮPS pirmininko, iki 2009 m. pareigūnams, kurie dirbo su šios kategorijos nuteistaisiais buvo nustatyta papildoma socialinė garantija - dešimties papildomų dienų priedas prie atostogų. Šios kategorijos nuteistieji buvo  laikomi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir specialiuose korpusuose pataisos įstaigose. Tačiau toks principas prieštaravo vienai iš Europos Tarybos konvencijų, todėl Lietuvai buvo nurodyta nuteistuosius, sergančius užkrečiamomis ligomis, laikyti specializuotose įstaigose (LAVL), o vėliau bendrose įkalinimo įstaigose ir jų neišskirti iš kitų nuteistųjų rato. Kartu su šiais pasikeitimais buvo panaikinta ir minėta socialinė garantija (10 dienų priedas prie atostogų) visose įstaigose, išskyrus LAVL.

Kadangi sergančių užkrečiamomis ligomis tarp nuteistųjų yra, o jie integruoti kartu su kitais nuteistaisiais, pareigūnų atstovai mano, jog priedas turėtų būti sugrąžintas, nes pareigūnai rizikuoja užsikrėsti.

Anot T.Vaitkunsko, tai konstitucinis ginčas, nes kyla klausimas ar įstatymo pakeitimas atitinka Konstituciją. Vis dėlto, profesinės sąjungos bei NPPSS teisininkų nuomone, ši garantija neturėtų būti taikoma pilna apimtimi taip, kaip buvo taikoma anksčiau. Todėl susirinkime su pataisos įstaigų atstovais prieita nuomonės, kad reikėtų kalbėti ne apie papildomas 10 dienų prie atostogų, o apie realią pareigūnų apsaugą nuo galimų pasekmių, t.y. apsikrėtimo užkrečiamomis pavojingomis ligomis, ir orientuotis į prevenciją. Todėl manoma, jog tikslinga būtų pradėti derybas dėl konkrečių prevencinių priemonių, kurios maksimaliai sumažintų galimą užsikrėtimo pavojų pareigūnams arba tokia grėsmė iš viso nekiltų, tai ir skiepai, ir įvairios apsauginės priemonės (kaukės, pirštinės), galbūt netgi reabilitacinis, sanatorinis gydymas ar pan. Profesinės sąjungos pirmininkas susirinkime akcentavo, jog ir patys pareigūnai turi įvertinti realią grėsmę ir laikytis saugumo priemonių visais atvejais.

Sutarta, jog bendromis jėgomis bus ieškoma sprendimų, kokios galėtų būti prevencijos priemonės, todėl kiekvieno atstovo paprašyta pagalvoti bei pasiūlyti kitų kompensacijos būdų. Tam skirtos 2 savaitės, po kurių gauti pasiūlymai bus apibendrinti.

Susirinkusieji ilgai diskutavo ir dėl kitos itin opios problemos – priedo už pavojingas darbo sąlygas. Pasak T.Vaitkunsko, tai vienas pataisos įstaigų skaudulių, nes šis priedas toks, koks jis yra dabar, nebeatitinka savo prigimtinio principo. Kai kuriose pataisos įstaigose profesinių sąjungų atstovai jau yra paskirti į ūkinės ir finansinės veiklos komisijas stebėtojų teisėmis, todėl turi galimybę stebėti, kaip skirstomi tie priedai. Profesinė sąjunga yra gavusi žinių, jog kartais pareigūnui, kuriam priklausytų šis priedas gauna vos 1-3 proc. priedą, o tuo tarpu administracijų darbuotojai kai kuriose įstaigose gauna  kur kas solidesnius priedus už pavojingumą, siekiančius  20 proc. ir pan. Todėl, anot T.Vaitkunsko, vienas šios problemos sprendimo būdų – perkelti ją iš įstaigų į departamento lygį. Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis tam tikrais kriterijais nustatytų minimalias ir maksimalias  šio priedo ribas ir tai, kam jis turėtų būti skiriamas bei už ką.

Tad susirinkime nuspręsta, kad  galimabūtų šią problemą gvildenti toliau ir siekti, kad ji būtų išspręsta, būtina įvertinti įvairių pareigybių, kurios yra pataisos įstaigų sistemoje aprašymus, funkcijas, veiksmus, kuriuos jie atlieka ir suskirstyti į tris kategorijas: veiksniai, veiksmai , funkcijos, kurios kelia ypatingą pavojų pareigūnų sveikatai ir gyvybei, kurie tiesiog yra pavojingi pareigūnų sveikatai ir gyvybei, kurie mažai pavojingi pareigūno sveikatai ir gyvybei. Taigi diferencijuoti funkcijas ir pareigybes pagal pavojingumo laipsnį. Šį darbą paprašyta atlikti pareigūnų atstovų.  Jie tai turi padaryti per dvi savaites. (Atsakinga už šią veiklą paskirta atstovė Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjime Erika Pauliukaitė, jeigu yra pareigūnų, kurie nori prisidėti prie šio darbo ir analizės, gali savo pasiūlymus siųsti elektroniniu paštu pizamele@gmail.com ). Taip siekiama suvienodinti priedo už pavojingumą skyrimo praktiką, bent jau ją klasifikuojant ir išsprendžiant pagrindinę problemą, kad jis būtų skiriamas už pavojingumą, už pavojingas darbo sąlygas.

Pasak T.Vaitkunsko , yra kita problema – šis priedas neturi apatinės ribos, todėl gali varijuoti nuo 0,5 iki 20 proc., arba vadovai jo gali ir visai neskirti, arba skirti vos 0,5 proc. priedą. Todėl labai svarbu, kad būtų nustatyta žemutinė ir maksimali tokios priemokos riba. Susirinkime buvo siūlyta skirti visiems pareigūnams vienodą priedą, tačiau pasiginčijus ir išklausius svarių argumentų prieita nuomonės, jog šis priedas galėtų net būti diferencijuotas, net ir tarp pareigūnų, realiai išgryninus funkcijas ir įvertinus tikrąjį pavojaus laipsnį.

Aktuali kaip ir daugeliui statutinių įstaigų problema - etatų trūkumas:pareigūnai išeina į pensiją, palieka tarnybą dėl darbo sąlygų ir kt. Toks žmonių nutekėjimas sukelia pasekmes: papildomas darbas, krūviai, viršvalandžiai. Susirinkime nuspręsta paklausti visų įstaigų, kokia yra šiuo metu situacija (bus paprašyta apžvelgti 2011-2012 m.). Pasak T.Vaitkunsko,  problemas reikia spręsti iš karto: ir papildomo krūvio, ir viršvalandžių, nes akivaizdu, jeigu yra mažiau pareigūnų, reiškia, kažkam reikia daugiau dirbti. Todėl turi būti sprendžiama kaip organizuoti darbą, keisti situaciją įstaigose, kad užtikrinti įstaigų funkcijų vykdymą ir t.t.

Anot LRITĮPS pirmininko, įvertinus situaciją  Kalėjimų departamento lygiu bus  ieškoma problemos sprendimų. Tačiau T.Vaitkunskas mano, kad sumažėjus žmonių, vien pridėti priedą ne išeitis, nes pataisos įstaigos yra uždaro tipo režiminės zonos, pavojus jose dirbantiems pareigūnams yra pakankamai didelis, todėl sumažėjus žmonių, o likusių krūviui išaugus, gali būti sudėtinga susitvarkyti su pavestomis funkcijomis.

Susirinkę pataisos įstaigų atstovai gvildeno ir kategorijų bei žinių vertinimų objektyvumo klausimą. Nors įstatymai šiuo metu leidžia ir įpareigoja įstaigų administraciją į komisijų narius skirti ir profesinės sąjungos atstovą, šis procesas dar tik prasidėjęs ir  jie dar ne visose įstaigose yra paskirti, todėl sutarta, kad bus kreiptasi į įstaigas, kurių vertinimo komisijose dar nėra įtrauktų profesinės sąjungos atstovų, kad ši problema būtų išspręsta.

Diskutuojant buvo išsakyta nuomonė, jog abejonių dėl kategorijų suteikimo komisijų objektyvumo kyla, nes pareigūnams kartais pateikiami klausimai, nelabai tiesiogiai susiję su pareigūno atliekamomis funkcijomis, ypač tai aktualu, kai vertinami pirminės grandies pareigūnai. Pasak T.Vaitkunsko, jie neturėtų gilintis į teisės aktus, reguliuojančius  įstaigos finansinį sektorių, kaip formuojamas biudžetas, o turėtų būti klausinėjami tų dalykų, kurie yra svarbūs ir susiję su vykdomomis funkcijomis. Panaši situacija yra ir su žinių vertinimu, o šis vertinimas neturėtų būti prilyginimas kategorijų laikymo lygiui.

Aptartos ir taip vadinamos lokalios problemos. Viena jų – keistas draudžiamų pataisos įstaigų pareigūnams daiktų sąrašas. Vienas iš draudžiamųjų daiktų, kurio nevalia atsinešti į darbą – drėgnos higieninės servetėlės, mat jose yra etilo alkoholio. Atsakymų, kodėl tarp draudžiamųjų daiktų atsirado ir higienos priemonės ir kodėl, ketinama paklausti šio sąrašo rengėjų, galbūt jie galės pagrįsti šį keistą draudimą.

Diskutuota ir apie naujos šakinės organizacijos sukūrimą. Mat Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas  jau nuo 2006 metų pradėjo restruktūrizaciją. Pasak T.Vaitkunsko, šakinė organizacija pajėgesnė spręsti problemas, juolab, kad tai vykdoma planuotai, sudarant strateginius planus, numatant kompleksines priemones ir veiklos kryptis.

„Dabar mes gesiname laužus, pataisos įstaigų darbuotojų problemas sprendžiame stichiškai, panašiai kaip ir kilus gaisrui“, - palygino T.Vaitkunskas.

Anot T.Vaitkunsko, pataisos įstaigų darbuotojų problemas efektyviau spręstų šakinė organizacija, todėl pasiūlyta pareigūnų atstovams pagalvoti apie tokios organizacijos įkūrimą susivineijime, jos galimus lyderius ir tikslus.

LRITĮPS pirmininkas priminė Kalėjimų departamento Statuto, kuris buvo priimtas dalimis, pavyzdį. Būtent ta dalis, kuri reglamentuoja pareigūnų socialines garantijas, deja, patvirtinta su įsigaliojimo  atidėjimu, ir iki šiol sėkmingai nukeliama vis kitiems metams... Todėl pataisos įstaigų pareigūnai, kitaip nei kiti statutiniai pareigūnai neturi galimybės pasinaudoti jiems labai aktualia – kelionpinigių už vykimą į ir iš darbo kompensacija.

„Jeigu Statutas būtų priimtas visas, o ne dalimis, labai daug klausimų, apie kuriuos dabar kalbame, neliktų. Šakinė organizacija, kaip tik ir galėtų būti tas atspirties taškas, kuris galėtų pradėti judinti klausimus, kurie nesprendžiami“, - mano T.Vaitkunskas.

Susirinkimo pabaigoje buvo primintas šiuo metu vykdomas ES finansuojamas projektas Socialiniam dialogui vykdyti ir tai, kad būtent šis projektas yra problemų sprendimo derybų keliu užuomazga, nes šio projekto esmė yra galutiniame etape pasirašyti ir šakines,  ir įstaigų kolektyvines sutartis. Tai palengvintų kylančių problemų sprendimą ir jos būtų sprendžiamos greitai. Taip būtų išvengta brangaus ir ilgo bylinėjimosi.

Šiandien Kalėjimų departamento vadovas ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas T.Vaitkunskas telefonu susitarė, kad dar rugsėjo 17 d. bus sudaryta Kalėjimų departamento ir profesinės sąjungos atstovų darbo grupė svarbiausioms aukščiau minėtoms problemoms spręsti.