Darbo grupė numatė kaip reikėtų reglamentuoti kitas garantijas:

1. Statutiniai valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Statutinių valstybės tarnautojų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis yra apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Statutinio valstybės tarnautojo sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48 Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas.

3. Statutinių valstybės tarnautojų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato ministras, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

4. Statutiniai valstybės tarnautojai turi teisę į valstybinę pensiją kitų įstatymų nustatyta tvarka.

5. Statutiniams valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl tarnybos ir kuri yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Ši kompensacija išmokama Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Jeigu statutinio valstybės tarnautojo tarnyba tiesiogiai susijusi su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir jų parengimu vykdyti tarnybines funkcijas, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu kas mėnesį mokama iki 15 procentų jo pareiginės algos dydžio kompensacija.

7. Statutiniai valstybės tarnautojai specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat atliekantys tarnybą lauko sąlygomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Aprūpinimo maistu tvarką ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai.

8. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą statutinį valstybės tarnautoją į ankstesnes pareigas, jo grąžinimas į eitas pareigas įforminamas asmens, priimančio jį į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, statutinis valstybės tarnautojas grąžinamas į lygiavertes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje. Jeigu nėra galimybės jį grąžinti į lygiavertes statutinio valstybės tarnautojo pareigas, jo sutikimu jis grąžinamas į žemesnes statutinio valstybės tarnautojo pareigas, o tokių pareigų nesant ir jo sutikimu – į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (jei jis atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus) toje pačioje statutinėje įstaigoje arba toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje. Tokiu atveju grąžintam į pareigas statutiniam valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės, į kurią jis grąžintas, rangą ir rango lygį, nustatytą iki atleidimo (arba karjeros valstybės tarnautojo pareigybės kategoriją ir rango lygį, nustatytą iki atleidimo, atitinkantį kategorijos lygį). Jeigu statutinis valstybės tarnautojas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš tarnybos pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 19 punktą.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas nepritaria 2 punktui iš dalies – pareigūno gyvybės ir sveikatos draudimo suma neturėtų būti nustatoma pagal jo einamas pareigas (diskriminuojami žemesnes pareigas einantys pareigūnai). Taip pat siūlo 4 punktą (dėl pareigūnų pensijų) papildyti ir statutinių valstybės tarnautojų gairėse nustatyti, kad pareigūnų valstybinė pensija būtų ne mažesnė kaip 50 proc. pareigūno darbo užmokesčio.

(Bus daugiau)