Kaune, konferencijų centre „BLC”, įvyko jau penktieji Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) parengti mokymai „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“. Tai buvo antrasis kartas, kai susitikimas su pareigūnais vyko laikinojoje sostinėje. O pastarieji tikrai nenuvylė renginio organizatorių ir susirinko rekordiškai gausiai - net 140 policijos, muitinės ir kalėjimų departamento pareigūnų. „Mažiausiai tikėjomės tokio gausaus pareigūnų dalyvavimo Kauno apskrityje. Tikrai esu labai maloniai nustebintas, kad jūsų čia tiek susirinko“, - sakė Nacionalinio pareigūnų profesinio sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas. Be jo, renginyje dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, kandidatas į Seimą, buvęs pareigūnas Kęstutis Tubis. Naujų žinių pareigūnams suteikė geriausios savo srities specialistės, lektorės doc. dr. Daiva Petrylaitė ir doc. dr. Dalia Kaupelytė.

Mokymus įžangine kalba pradėjo Vytautas Bakas. Jis pristatė svečius, papasakojo apie šio projekto naudą ir svarbą, išskyrė svarbiausią visus vienijančią bėdą. „Jeigu turėtume teisę streikuoti, tai, manau, per du mėnesius susitvarkytų visos mūsų socialinės problemos. Pačioje pradžioje reikėjo prašyti ne didesnių atlyginimų, o teisės streikuoti, - sakė V. Bakas. Anot pirmininko, nors ir yra problemų tarp politikų ir pareigūnų, bet svarbesnis nesusikalbėjimas tarp administracijos ir darbuotojų. Taip pat V. Bakas paminėjo, jog šį Europos sąjungos projektą, kuris yra pirmas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo darbas, nebuvo lengva laimėti. Reikėjo dvejus metus įrodinėti, jog surinkta komanda yra pajėgi projektą įgyvendinti. „Įdėjome daug darbo. Tai beveik milijono litų vertės projektas, ši suma atitinka dešimties metų profsąjungų skiriamą pinigų kiekį mokymams Lietuvoje“, - džiaugėsi unikaliu projektu pirmininkas.

Į renginį atvykęs Rimantas Jonas Dagys minėjo, jog reikia įtvirtinti praktikoje, kad dalis klausimų būtų sprendžiama kolektyviniais susitarimais, tačiau kol kas labai sunku įtikinti kolegas diskutuoti apie tai, nes, anot jų, juk viskas parašyta įstatymuose. Taip pat komiteto pirmininkas pabrėžė, jog norėtų, kad statutinės institucijos būtų vientisos ir galiotų socialinių garantijų tęstinumas: „statutinis pareigūnas perėjęs iš vienos vietos į kitą, kartu turėtų „nusinešti“ visas socialines garantijas ir, be abejonės, gauti bent privalomąjį minimumą“.

Pats J. Dagys neprieštarauja, kad būtų pritaikytos kolektyvinės sutartys. Anot Seimo nario, šiuo atveju valstybė neturėtų kištis: susitarimas turėtų būti administracijos ir darbuotojų prerogatyva. Kalbos pabaigoje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas minėjo, jog negalima mažinti pareigūnų skaičiaus, „... tačiau pareigūnai turėtų būti suinteresuoti, kad pati tarnyba, kiek įmanoma būtų kompaktiškesnė, nes didelių finansinių proveržių artimiausiu metu nenusimato“. Galiausiai jis pateikė pavyzdį apie padėtį Lietuvoje: „jeigu valstybė atleistų visus pareigūnus, mokytojus, gydytojus, tai už sutaupytas lėšas galėtų vos 4 mėnesius išmokėti pensijas“.

Po to savo žodį tarė kandidatas į parlamentą Kęstutis Tubis. Jis piktinosi, kad pareigūnai yra neparuošti darbui. Ateina į tarnybą be jokios patirties. „Mergina, dirbusi tardytoja, iš kambario išbėgo apsiverkusi, taip ir neuždavusi nei vieno klausimo įtariamajam, nes paprasčiausiai nebuvo tam paruošta“, - sakė buvęs pareigūnas. Taip pat kandidatas į Seimą minėjo, kad pareigūnai gauna juokingai mažus atlyginimus: „taip negali būti, su tuo reikia kovoti“, - sakė jis.

Doc. dr. Daiva Petrylaitė priminė, kad sovietmečiu gyvavo iškreiptas socialinis dialogas, Nepriklausomybės laikais į jo vietą stojo individualizmas. Ir dabar darbo santykiai yra individualūs, o kolektyviniai - sujungtų visus individualistus. Taip pat reikalingas tarpininkas, tai yra profesinės sąjungos, kurios galėtų visus sujungti į bendrą visumą. Anot docentės, tam ir reikalingos kolektyvinės sutartys, kurios yra socialinio dialogo rezultatas.

Dėstytoja teiravosi, ar pareigūnai yra gavę įspėjamųjų lapelių, jog jie gali būti atleisti? „Atleidimo lapeliai, kai prieš savaitę pranešama, jog reorganizacijos atveju būsite po savaitės atleisti iš darbo, yra neteisėti“, - patikino pareigūnus D. Petrylaitė. Taip pat specialistė teigė, kad kolektyvinė sutartis nuo įsigaliojimo laiko taikoma visoms šalims ir tada ji tampa aukštesne už kodeksą ir statutą.

Pareigūnai dėkojo už mokymus

Antroje mokymų dalyje doc. dr. Dalia Kaupelytė pareigūnus mokė teorines žinias pritaikyti praktikoje. „Didžiausias organizacijos turtas yra žmogus, tačiau viešajame sektoriuje yra išlygų, ypač statutinėse organizacijose, tačiau tam čia ir susirinkome, kad taptume lyderiais, nes lyderiai žengia ten, kur niekas neina“, - sakė lektorė.

Buvo sudaryta 7 aktyvių pareigūnų komisija, kuri stebėjo ir vertino į 7 darbo grupes suskirstytus pareigūnus. Pastarieji turėjo atlikti kolektyvinių derybų reikalingumo analizę, taip pat įvardinti derybose dalyvaujančių šalių lūkesčius. Grupės turėjo sudaryti sąrašus:

1)      Stiprybių (analizuojant tik institucijos vidaus aplinką)

2)      Silpnybių (analizuojant tik institucijos vidaus aplinką)

3)      Grėsmių (analizuojant tik institucijos išorės aplinką)

4)      Galimybių (analizuojant tik institucijos išorės aplinką)

5)      Lūkesčių (kuriuos turi kolektyvinėse derybose dalyvaujančios šalys tarnybos ypatumų srityje)

6)      Lūkesčių (darbo ir poilsio laiko organizavimo ypatumų srityje)

7)      Lūkesčių (profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovų srityje)

Dėstytoja D. Kaupelytė buvo sužavėta pareigūnų įžvalgomis, visų grupių prezentacijomis ir pastebėjo naujų ateities lyderių. Tačiau laimėti buvo lemta tik vienai grupei. Komisijos vertinimu, 10 balų gavo septintoji grupė, kuri sudarė profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovų srityje lūkesčių sąrašą.

Po visų pristatymų padėkos raštais apdovanota komisija ir aktyviausi pareigūnai. Savo prizą įsteigė ir Kauno kredito unija, kurį gavo Laima Pakštaitienė už didžiausią aktyvumą viso renginio metu.

Galiausiai susirinkę pareigūnai išreiškė savo padėką organizatoriams. „Dėkoju už galimybę dalyvauti tokiame puikiame renginyje. Visiems stiprybės, sveikatos ir sėkmės“, - linkėjo Dainius. Pareigūnė Daiva sakė, kad seminaras buvo labai įdomus, ji dėkojo dėstytojams už puikius mokymus. Jos kolegė teigė, jog antroji – praktinė dalis buvo pati įdomiausia. Paskutinį žodį tarė projekto vadovas Vladimiras Banel. Jis džiaugėsi, kad kursai pavyko, kad buvo pasirinkti geriausi dėstytojai. „Antroje projekto dalyje bus jau mažiau pareigūnų, bus atrinkti tik patys aktyviausi ir iniciatyviausi“, - baigė penktąjį projekto renginį vadovas.

Paskui praktinės pareigūnų užduotys keliaus specialistams, kurie atsižvelgę į jas, sudarinės kolektyvines sutartis.

Iš viso bus dešimt įvadinių mokymų. Planuojama, kad socialinio dialogo gebėjimų tobulinimo ir darbo sąlygų gerinimo mokymus išklausys daugiau nei tūkstantis Policijos, muitinės ir Kalėjimų departamentų darbuotojų bei administracijos atstovų iš visos Lietuvos