Primename, kad Lietuvoje, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo kvietimu, tris dienas viešėjo tarptautinės policijos konfederacijos EuroCop prezidentė Anna Nellberg. Pirmadienį ji buvo susitikusi su Policijos departamento vadovybe Anna Nellberg domėjosi policijos darbu, veiklos reglamentavimu bei santykiais su profesinėmis sąjungomis.

Viešnia domėjosi ar Generalinio komisaro skyrimas ir jo postas nėra priklausomas nuo politinių permainų.

Anot Sauliaus Skvernelio, Lietuvoje ganėtinai sudėtinga Generalinio komisaro skyrimo tvarka, kuri leidžia būti nuošalyje nuo politinių procesų, Generalinis komisaras skiriamas Prezidento dekretu penkerių metų kadencijai.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas papildė Generalinį komisarą sakydamas, kad tai, jog Generalinį komisarą skiria Prezidentė, užtikrina policijos nepriklausomumą, tačiau visgi, dėl įtakos policijai nuolat vyksta kova. Tačiau, anot V.Bako, policijos nepriklausomumo  įrodymas yra ir tai, kad Policijos departamentas vienintelis iš visų vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų panoro kaip partneris dalyvauti NPPSS rengiamuose mokymuose, tuo tarpu, pasak V.Bako, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei valstybės sienos apsaugos tarnyba atsisakė tokius susitarimus pasirašyti vien dėl politinių priežasčių, nes profesinės sąjungos nepataikavo politikams.

EuroCop prezidentė S.Skvernelio teiravosi apie drausminius atvejus bei jų nagrinėjimą Lietuvoje. Ji sakė, jog Švedijoje drausminius atvejus nagrinėja specialus komitetas, į kurio sudėtį įeina Generalinio komisaro atstovas, taip vadinamosios policijos valdybos atstovas ir profesinių sąjungų atstovas.

Pasak S.Skvernelio, Lietuvoje šis procesas kiek kitoks. Jo teigimu, praktiškai yra įteisintos ikiteisminių ginčų nagrinėjimo komisijos, kuriose galima aptarti ir bandyti išspręsti ginčytinus atvejus, dalyvaujant tiek administracijos, tiek profsąjungos atstovams. Tačiau, Generalinis komisaras apgailestavo, jog šis instrumentas ne labai aktyviai veikia.  

Generalinis komisaras viešniai paaiškino, kad įprastai, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kuris yra tarsi supaprastintas ikiteisminio tyrimo variantas, priimama išvada.  Sprendimą dėl to, kokią nuobaudą taikyti ar netaikyti priima pareigūną į pareigas priėmęs darbdavys. Nesutikdamas su paskirta nuobauda pareigūnas po to gali kreiptis į teismą. Todėl, anot S.Skvernelio, paprastesnis ginčų nagrinėjimas ne teisme, tikrai palengvintų naštą tiek departamentui, tiek profesinėms sąjungoms, nes atstovavimas teismuose brangiai kainuoja tiek policijos administracija, tiek profesinėms sąjungoms.

Generalinis komisaras paaiškino, kad tarnybinių patikrinimų būna apie 10 proc. nuo visų pareigūnų skaičiaus kasmet. Tačiau tiek daug jų, nes pagal galiojančius teisės aktus, žmonėms suabejojus ar pareigūno veiksmai buvo teisėti, policijos vadovybė privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Visgi patrauktų tarnybinėn atsakomybėn pareigūnų skaičius gerokai mažesnis nei pradedama tyrimų.

Generalinis komisaras Annai Nellberg kaip gerąjį pavyzdį pateikė tai, kad nežiūrint tokio nemažo patikrinimų skaičiaus, antratiek, t.y. apie 10 procentų pareigūnų kasmet yra skatinami.

S.Skvernelis viešniai papasakojo ir apie tai, jog „tamsioji“ policijos pusė suduoda smūgį visuomenės pasitikėjimui policija. Jam antrino profesinės sąjungos vadovas V.Bakas, kuris teigė, jog prasidėjus finansinei krizei labai suprastėjo policijos pareigūnų profesijos prestižas, o į policiją atėjo nemažai nemotyvuotų žmonių. Todėl, pasak V.Bako, jeigu Europos šalys stipriai, nepagalvotai (kaip tai buvo Lietuvoje) mažins finansavimą policijai, tokia situacija gali susiklostyti bet kurioje valstybėje.