Seimo Teisės departamentas pateikė savo išvadą dėl LR Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

Seimo teisininkai daro prielaidą, kad jeigu būtų nutarta dar vieneriems metams pratęsti darbo užmokesčio sumažinimą, toks sprendimas kirstųsi su Konstitucinio Teismo doktrina.

Įstatymas, kurį siūloma keisti projektu pratęsiant darbo užmokesčio sumažinimą dar vieniems metams, 2009 metais buvo priimtas motyvuojant sunkėjančia šalies ekonomine ir finansine situacija. Siekiant stabilizuoti valstybės finansų sistemą buvo sumažintos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, įvairūs pareiginių algų priedai, kitos iš valstybės biudžeto lėšų mokėtinos išmokos, pvz., išmokos, skirtos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.

Seimo teisininkai atkreipė dėmesį, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo  Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų pirmininkams ir direktoriams buvo nustatytas didesnis nei iki tol buvęs pareiginės algos koeficientas. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, liudijančių, kad vis dar yra itin sunki valstybės ekonominė, finansinė padėtis, svarstytina, ar įstatymo projektas dera su Konstitucinio Teismo doktrina.

 Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime konstatavo, kad gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti atlyginimai būtų mokami tik laikinai, t. y. tol, kol valstybėje yra susidariusi atitinkama ypatinga situacija, kai dėl ekonomikos krizės negalima surinkti biudžeto lėšų, reikalingų atlyginimams mokėti; kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti atlyginimų dydžiai; kad iš konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymų leidėjui kyla pareiga svarstant bei tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki, ar pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir todėl kitiems biudžetiniams metams turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų mokami sumažinti atlyginimai, pensijos. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nuostata, kad atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas, negali būti interpretuojama kaip reiškianti, jog valstybė, įstatymų leidėjui sumažinus iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimus, per ekonomikos krizę yra atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti, sukaupimą. Priešingai, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo sumažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimai, turi būti panaikintas.

Anot Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vytauto Lamausko, valdžia atvirai taiko dvigubus standartus. Pasirodo vieniems  - Seimo, Seimo Pirmininko, Prezidento, Ministro Pirmininko paskirtų institucijų pirmininkams ir direktoriams krizė jau baigėsi, tuo tarpu kitiems - policininkams, ugniagesiams, pasieniečiams ir kitiems valstybės tarnautojams krizė tęsiasi.

„Siūlau visiems valstybės tarnautojams, ne tik statutiniams atidžiai įsiskaityti į šią išvadą ir sugebėti rasti savyje jėgų pakovoti už savo teisėtus interesus", - sakė V.Lamauskas.

Pasak VAITĮPS pirmininko, profesinė sąjunga apsvarstys, kokių teisinių priemonių gali imtis, kad užkirsti kelią tokiems dvigubų standartų įteisinimams.