Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Nors pastaruoju metu policija beveik nesiskundžia dėl aprūpinimo automobiliais, telefonais ir kompiuteriais, netrukus gali nelikti pareigūnų, kurie šia įranga naudotųsi. Jie tiesiog bėga iš tarnybos. Tačiau naujasis vidaus reikalų ministras policijai pranašauja aukso amžių.

Dar visai neseniai buvęs vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys lankydamasis Panevėžyje nustebo sužinojęs, kad kaimo apylinkių inspektoriai neturi tarnybinių mobiliojo ryšio telefonų. Po šios komiškos istorijos imta taisyti padėtį. Kaimo apylinkių inspektoriai mobiliaisiais telefonais jau yra aprūpinti. Tačiau dėl šių ryšio priemonių esama skirtingų nuomonių. Skeptikai tikina, kad turėjo būti perkami telefonai su fotografavimo įranga ir diktofonu. Esą inspektoriams ji praverstų fiksuojant įvairius incidentus, juolab kad pareigūnai dažnai patys sulaukia grasinimų iš prasižengėlių.

Telefonai nenudžiugino

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Finansų valdybos viršininkas Romualdas Voišnis LŽ pabrėžė, kad Policijos departamentas neorganizavo telefonų pirkimo. Tuo rūpinosi teritoriniai komisariatai. "Mes patys perkame telefonus, popierių, tušinukus", - aiškino Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovas Sigitas Mecelica. Pasak jo, sostinės policijos darbuotojams mobiliųjų telefonų "Nokia 1600" nupirkta už 17 100 litų iš prekėms ir paslaugoms komisariatui skiriamų pinigų. Vienas minėtų telefonų kainuoja 170 litų. Savo paslaugas pareigūnams pasiūlė "Omnitel" bendrovė. Jiems skirtas ir pokalbių limitas, kurį apmokės komisariatai. Pareigūnas turi teisę kalbėti už 30 litų per mėnesį. Vadovai įsitikinę, kad to visiškai pakanka.

„Telefonas pirmiausia skirtas tam, kad ištikus bėdai žmonės galėtų paskambinti inspektoriui. Tam tikrai nereikia nei diktofonų, nei fotografavimo aparatūros. Be to, pareigūnų automobiliai turi specialią įrangą, kuria viską galima atlikti“, - tikino S.Mecelica.

Tačiau kai kurie pareigūnai laikosi kitos nuomonės, esą įmantresni telefonai būtų padėję "vienu šūviu nušauti net tris zuikius". Policininkui į įvykio vietą pakaktų nuvažiuoti automobiliu, kuriame nėra specialios įrangos. Nepanoręs skelbti savo pavardės pareigūnas LŽ teigė, kad vadovybei anksčiau ar vėliau teks pirkti ir fotoaparatus, ir diktofonus. "Kodėl to nebuvo galima padaryti jau dabar?" - klausė jis.

Nauja sistema

S.Mecelicos teigimu, daugelis pareigūnų šiuo metu turi kompiuterius. Jie nuo Naujųjų metų tapo kone gyvybiškai būtini. Iki šiol dauguma komisariatų kompiuterių beveik neturėjo, dažnas pareigūnas šią priemonę įsigydavo pats ir laikydavo darbovietėje.

Tačiau nuo sausio pereita prie naujos įvykių registravimo sistemos. Visi nusikaltimai ar pažeidimai fiksuojami kompiuteriniame tinkle. Registravimo žurnalai liko tik kaip pagalbinė priemonė, jei staiga dingtų duomenų bazė.

Vieno sostinės teritorinio policijos komisariato vadovas LŽ prisipažino nerimaujantis dėl naujos tvarkos. "Komisariate dirbti su nauja programa kol kas moka tik budėtojai ir jų padėjėjai. Kiti turi mokytis patys. Tam reikia laiko", - kalbėjo pareigūnas. Jis neatmetė galimybės, kad dėl šios priežasties registruojant įvykius gali atsirasti klaidų. Tačiau Vilniaus VPK viršininkas S.Mecelica tikino, kad išmokti naudotis, anot jo, paprasta programa nebūsią sunku.

Kas sės prie vairo?

Rajonų policijos vadovybė susirūpinusi, kad pareigūnai vis tiek palieka darbą, nors per pastaruosius kelerius metus jų techninis aprūpinimas pagerėjo. "Situacija tokia - automobilių užtenka, bet nelieka žmonių, kurie sėstų prie vairo", - LŽ sakė Lietuvos ikiteisminių tyrimų įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas.

Policijos pareigūnai prieš kurį laiką dejavo ne tik dėl menkų atlyginimų, bet ir dėl itin prastos aprūpinimo bazės. Dar tada, kai VRM vadovavo Juozas Bernatonis, buvo susirūpinta pirmiausia kaimo apylinkių inspektoriais. Jie tuomet nesvajojo ne tik apie mobiliuosius telefonus ar kompiuterius. Dažnas inspektorius į įvykio vietą vykdavo nuosavu automobiliu. 2003-iaisiais buvo priimta dvejiems metams numatyta "Kaimo gyvenamųjų vietovių saugumo ir policijos apylinkės inspektorių veiklos gerinimo" programa. Jai tada žadėta atseikėti per 64 mln. litų. Tačiau tokios sumos nesulaukta.

„Gavome 6 mln. 500 tūkst. litų, - LŽ sakė viešosios policijos Prevencijos skyriaus vadovas Edmundas Olisevičius. - Už tuos pinigus buvo nupirktos uniformos, automobiliai su specialia įranga. Dalį lėšų skyrėme apylinkių inspektorių kvalifikacijai kelti, benzinui, kitiems einamiesiems reikalams.“ Poreikiai, kuriems tada nepakako pinigų, buvo „perkelti“ į kitas programas, pavyzdžiui, policijos sistemos plėtros.

Šiuo metu policijoje yra apie 13 tūkst. etatų, iš kurių daugiau kaip 10 proc. laisvi. Vien sostinėje trūksta daugiau kaip 100 darbuotojų. V.Bako teigimu, visame Vilniaus rajone patruliuoja vos vienas ekipažas. Aprėpti didelę teritoriją ir visur spėti neįmanoma. Vilniuje dar sugebama verstis per galvą, tačiau kai kuriuose rajonuose sulaukti operatyvios policijos pagalbos beveik nėra vilčių. Pavyzdžiui, Trakų rajone padėtis kritiška. Kadangi rajono teritoriją kerta į Kaliningrado sritį vykstantys traukiniai, į Trakus ir į Lentvarį būtinai siunčiami policijos ekipažai. Jie turi prižiūrėti, kad iš traukinių niekas neiššoktų.

V.Bakas pasakojo neseniai lankęsis Pagėgiuose. "Ten jau pradėta reikalauti, kad į įvykio vietą vyktų vienas pareigūnas. Pagal taisykles to daryti negalima, tačiau trūksta policininkų", - sakė vienas profsąjungų vadovų.

Patruliai virsta kriminalistais

Blogiausia, kad pastaruoju metu viešoji policija verčiama keisti savo funkcijas. Ikiteisminių tyrimų įstaigų profesinė sąjunga savo strateginiame plane prognozuoja viešosios policijos krizę. Kadangi darbą palieka kriminalistai, viešosios policijos pareigūnai verčiami imtis nusikaltimų tyrimo. Tad viešajai tvarkai palaikyti, saugumo prevencijai tiesiog nelieka laiko.

Neseniai į profesinę sąjungą kreipėsi Kaišiadorių pareigūnai. Jie nuogąstauja, kad jų viešosios policijos skyrius visiškai "persikvalifikavo" į kriminalinę policiją. Panaši padėtis susiklostė ir Vilniaus rajone. "Kartais ten važiuoju ir niekada nematau kelių policijos, - pasakojo V.Bakas. - Tas vienas ekipažas visko aprėpti negali. Tik tuomet, kai vyksta reidai, kai patys viršininkai sėda į mašinas, būna iki trijų ekipažų.“

Kriminalistų darbą atliekantys patruliai ne visada pajėgūs tirti nusikaltimus, mat neturi tam reikiamos kvalifikacijos. Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila LŽ sakė, kad šią problemą ketinama spręsti iš tyrėjų atėmus didelę dalį "popierinio" darbo. Apie tai kartą jau kalbėta ir Vyriausybėje. Tikimasi, kad ikiteisminio tyrimo darbuotojai vis dėlto turės daugiau laiko realiems nusikaltimams tirti.

Ministras optimistas

R.Čiupaila LŽ teigė, kad kalbos apie pareigūnų bėgimą iš sistemos yra „natūralus perdėjimas“. „Kodėl taip kalbama? Visada remiamasi dviem aspektais - bendra tendencija ir konkrečia savo praktika, - neprarado optimizmo ministras. - Vienur yra 30 proc. „nekomplektas“, o kitur 100 proc. užpildyta. Ar galime pagal atskiras vietas spręsti?“

 Pasak R.Čiupailos, šiuo metu stiprinama motyvacija dirbti policijoje. Nuo metų pradžios kilo atlyginimai, tvirtinama, kad ateityje jie dar labiau didės. Jau išspręstas klausimas dėl stipendijų skyrimo studijuojantiesiems. Numatyta skirti lėšų komisariatams aprūpinti. "Asmens apsisprendimas dirbti priklauso nuo atlyginimo ir darbo sąlygų. Atlyginimai kyla, o darbo sąlygos gerėja tiesiog akyse", - teigė ministras. Jis prognozavo, kad netrukus į tarnybą stos daugiau žmonių, nei iš jos pasitrauks.

 Tačiau koją kiša tai, kad daug patyrusių pareigūnų jau yra atitarnavę privalomus 20 metų ir gali bet kada išeiti į pensiją. Pasak ministro, bus prašoma, kad jie pasiliktų.

R.Čiupaila dabartinę policijos padėtį įvardijo kaip „normalizuotą“. Ministras žada, kad gerus rezultatus pamatysime netrukus. „Pirma užauginkime medį, tuomet bus ir vaisių“, - LŽ sakė žvaliai nusiteikęs R.Čiupaila.

 Šaltinis: www.lzinios.lt