Unijose skolintis buvo beveik du kartus pigiau nei bankuose ir maždaug aštuoniolika kartų pigiau, nei greitųjų kreditų bendrovėse.  Deklaruojama paskolos palūkanų norma beveik du kartus skiriasi nuo realios galutinės kredito kainos, kurią paėmęs paskolą somoka klientas. Ši ir kita  gerokai netikėta informacija paaiškėjo po Lietuvos banko atlikto tyrimo, kuriame buvo apžvelgtos vartojimo kreditų rinka 2011 m.

Apžvelgus kredito unijų, bankų, lizingo bendrovių ir greitųjų paskolų bendrovių teikiamas vartojimo kredito sąlygas paaiškėjo, kad vidutinė metinė kredito kaina kredito unijose buvo 11,6 proc., o tai du kartus mažiau, nei bankuose (23,99 proc.) ir aštuoniolika kartų mažiau, nei greitųjų paskolų bendrovėse (216 proc).

Kai skolinatės - skaičiuokite, o ne skaitykite

Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad deklaruojama paskolos palūkanų norma  beveik du kartus skiriasi nuo realios galutinės kredito kainos, kurią paėmęs paskolą somoka klientas. 
Kodėl taip atsitinka? Lietuvos banko atlikta kredito kainos analizė parodė, kad  palūkanos sudaro tik kiek daugiau, nei pusę to, ką turi sumokėti klientas, paėmęs paskolą.  Dar tiek (apie 49 proc.) sudaro įvairiausi mokesčiai – sutarties sudarymo, sutarties priešlaikinio nutraukimo, sutarties pakeitimo, administravimo, komisiniai ir kiti mokesčiai.
Čia ir vėl galima išskirti kredito unijas, jose paskolos palūkanų norma nuo paskolos kainos skyrėsi vidutiniškai 0,62 proc. Tuo tarpu bankuose šis skirtumas yra daugiau, kaip 7 proc., lizingo bendrovėse-daugiau, kaip 10 proc.

Lietuvoje vartojimo kreditus 2011 m. teikė  139 įmonės, sudaryta 818 tūkst, sutarčių, paskolinta 1 mlrd. 798 mln. litų. Tyrime buvo apžvelgta keturių tipų įmonės, teikiančios vartojimo paslaugas: bankai, lizingo bendrovės, kredito unijos, kiti kredito davėjai (greitųjų paskolų bendrovės ir kt.).