V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2020-07-09 ketvirtadienis, 01:04

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
NAUJIENOS

LVAT: norime pasitikrinti ar gerai tarnaujame žmonėms
2012-11-13

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tęsdamas tradiciją rengti susitikimus su visuomene, surengė apskrito stalo diskusiją tema „Administraciniai teismai ir visuomenė: vertybių apsauga ir dialogas“. Diskusijoje dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Ina Kirkutienė, LVAT teisėjai bei teisininkai, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai Dovilė Mikučionytė ir Vidas Vilkas, VšĮ „Konstitucinių teisių gynimo agentūros“ vadovas Liudvikas Ragauskis, Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai Janina Gadliauskienė ir Aleksandras Kerpauskas, Lazdynėlių bendruomenės atstovė Nemira Šiugždaitė ir kt.

Susitikime diskutuota apie administracinių teismų veiklą, viešojo intereso gynimo svarbą administraciniuose teismuose, išklausyta dalyvių nuomonė, kritika, pastabos apie administracinių teismų darbą, pasiūlymai kaip tobulinti administracinių teismų veiklą.

LVAT pirmininkas Ričardas Piličiauskas įžanginėje kalboje pasakė, kad jis jaučiasi įpareigotas Konstitucijoje įtvirtinto principo, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl, anot pirmininko, ši diskusija, tai galimybė gauti grįžtamąjį ryšį iš visuomenės ir galimybė pasitikrinti kaip gi sekasi tarnauti žmonėms.

Diskusijoje buvo išsakyta kai kurių dalyvių nuomonė apie kartais neetišką pirmosios instancijos teismų elgesį, ypač kai iš trijų teisėjų kolegijos tik vienas realiai gilinasi į bylą, o kiti skaito laikraštį ar ruošiasi kitai bylai ir pan. Dalyviai pasidžiaugė, kad pastaruoju metu tokių atvejų pasitaiko vis rečiau. LVAT pirmininkas paragino informuoti jį elektroniniu laišku apie neetiškus teisėjų veiksmus ir garantavo konfidencialumą.

Kitas klausimas, kurį kėlė daugelis dalyvavusių – teismų praktikos suvienodinimas. Nes pasitaiko atvejų, kad per kelis mėnesius priimami keli skirtingi sprendimai tų pačių kategorijų bylose. Taip atsitiko ir NPPSS byloje dėl Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko persekiojimo ir siekio skirti jam tarnybinę nuobaudą. 2012 m. sausio mėnesį buvo priimtas vienas sprendimas, kuriame buvo pripažinta, kad profesinės sąjungos pirmininkas buvo persekiojamas už narystę profesinėje sąjungoje, o birželio mėnesį išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad persekiojimo požymių nebuvo.

LVAT pirmininkas paskatino visus, jeigu mato, kad viename teismo sprendime yra vienokia pozicija, kitame – kitokia, kreiptis į jį tiesiogiai elektroniniu paštu. LVAT pirmininkas paaiškino, jog šiame teisme Praktikos departamente dirbantys mokslininkai atlieka tyrimus. Nustačius, skirtingos teismų praktikos faktus sukviečiama išplėstinė kolegija, kuri imasi apibendrinti tokią praktiką, kad teisėjams nekiltų klausimų, kuriuo sprendimu vadovautis ir kaip spręsti atitinkamo pobūdžio bylas.

Anot teisininkės D.Mikučionytės, taip pat buvo aptarinėjama ginčų nagrinėjimo trukmė. Problema, kad 2010-2011 metais buvo labai ilga bylų nagrinėjimo trukmė, būdavo per 13-14 mėnesių (tais atvejais, kai byla būdavo išnagrinėta pirmos ir apeliacinės instancijos teisme) ir apie 24 mėn., kai byla būdavo grąžinama į pirmą instanciją ir abejose instancijose nagrinėjama du kartus. 2012 metais pabaigtų bylų vidutinė trukmė buvo apie 9 mėn., atleidimo bylų (neskaitant bylų sustabdymo laiko) – apie 6 mėn.Anot D.Mikučionytės, administracinių teisės pažeidimų bylų perdavimas bendros kompetencijos teismams davė rezultatą – bylos nagrinėjamos greičiau.

LVAT pirmininkas teigė, jog yra sudaręs atskirą bylų dėl atleidimo eilę, - jų nagrinėjimas paskiriamas greičiau. Nors tai pozityvus pokytis,  visgi NPPSS išsakė pageidavimą LVAT, kad prioritetas turėtų būti ne tik atleidimo iš tarnybos bylų nagrinėjimui, bet taip pat ir bylų, susijusių su darbo užmokesčio, priteisimu. „Pateiksime pavyzdį, kai kuriais atvejais bylos net keletą kartų grąžinamos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokių bylų šiandien turime 5, jos tebenagrinėjamos nuo 2009 metų. Šiuo metu šios bylos trečią kartą nagrinėjamos LVAT‘e”, - kalbėjo NPPSS teisininkė.

NPPSS nuomone, pareigūnų bendruomenei finansiniai klausimai yra ypatingai jautrūs ir reikšmingi. „Teismai yra vienintelė viltis pareigūnui ir ilgas tokių bylų nagrinėjimo terminas mažina jų pasitikėjimą teismais ir skatina nusivylimą tarp pareigūnų, kad visgi jų finansiniai klausimai nėra greitai ir efektyviai sprendžiami teismuose”, - kalbėjo D.Mikučionytė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė argumentavo, kad bylų eilė yra labai didelė, o ginčų - įvairių ir kiekvienas jų yra svarbus. Kaip paaiškinti žmogui, kodėl jo ginčas yra mažiau svarbus už valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ginčą.

Šia tema kalbėjo ir LVAT teisėja, kuri teigė, jog paspartinti tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą nėra galimybių. Skeptiškai pasisakė ir kiti teisėjai.

Nuo NPPSS dalyvavęs advokatas Vidas Vilkas pasisakė, kad bendros kompetencijos teismuose yra terminai per kiek turi būti paskiriamas bylos nagrinėjimas, per kiek laiko turi būti byla išnagrinėjama. Jo nuomone, taip turėtų būti ir administraciniuose teismuose.

Diskutuojant apie tarėjų instituto įgyvendinimą, NPPSS atstovai sakė, kad pritaria tokiai iniciatyvai.

Primename, kad Teisingumo ministras yra parengęs teismų įstatymo pakeitimo projektą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo projektą. Pagal šiuos projektus siūloma numatyti visuomeninių teisėjų dalyvavimą baudžiamosiose bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, civilinėse bylose ir administracinėse bylose dėl viešojo intereso gynimo bei kai kurių kitų kategorijų bylose esant vienos arba abiejų šalių prašymui ar sutikimui (tai baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamuoju yra nepilnametis, – gynybos šaliai pageidaujant; baudžiamosios bylos, kuriose pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius kaip viena iš sankcijų numatytas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – gynybos šaliai pageidaujant; civilinės bylos dėl garbės ir orumo gynimo – bylos šalims pageidaujant arba vienai šaliai pageidaujant, o kitai sutinkant).

NPPSS nuomone, tarėjų institutas turėtų būtų taikomas taip pat ir nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių ginčų, o šiuose teismuose galėtų dalyvauti darbuotojų - profesinių sąjungų atstovai.

Iš tiesų mes manome, kad valstybės tarnybos santykių bylose tarėjų institutas būtų pozityvus ir naudingas, prisidėsiantis prie pasitikėjimo teismais stipinimo. Be to, manome, kad visuomenės atstovų dalyvavimas šių kategorijų bylų nagrinėjime iš esmės galėtų prisidėti ir prie pasitikėjimo teisėsauga apskritai bei prie teigiamo pareigūnų įvaizdžio formavimosi visuomenėje – kai realiai visuomenės atstovai turėtų galimybę pamatyti, už kokius tariamai įvykdytus pažeidimus pareigūnai baudžiami, kaip sunkiai kai kuriais atvejais jie kovoja už savo teises ir pan.”, - kalbėjo D.Mikučionytė.

Teisės instituto direktorius teisės mokslų daktaras Algimantas Čepas įsitikinęs, kad tarėjų institutas naudingiausias būtų nagrinėjant civilines bylas. „Tarkime, darbo ginčų bylose labai naudinga būtų darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų atstovų nuomonė, su vaiko teisėmis susijusiose bylose – pedagogų, socialinių darbuotojų ir panašiai, – kalbėjo A.Čepas. – Visuomenės ekspertų nuomonė leistų teismuose kvalifikuočiau ir objektyviau įvertinti situaciją.“

O baudžiamosiose bylose, teisės specialisto nuomone, tarėjų pagalbos nereikėtų. „Dabar laukiant senaties termino neretai bylos specialiai vilkinamos, kai jose neva negali dalyvauti advokatai. Bylose dalyvaujant keliems tarėjams, atsirastų daugiau galimybių atidėlioti teismo posėdžius, jei į juos neatvyktų nors vienas tarėjų, – mano A.Čepas. – Be to, mūsų šalyje tarėjai labiau suvokiami kaip griežtos bausmės kaltininkui paskyrimo garantas. O Vakarų Europoje tarėjai yra tarsi saugiklis, kad nebūtų baudžiamas nekaltas žmogus, jis nebūtų persekiojamas valdžios ir teisėsaugos.“ (cituojama ištrauka iš straipsnio portale „Valstietis”).

 

 

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI






Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2020 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA