Neketinu niekur toli bėgti...

Lapkričio 29 d. baigiasi Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Vytauto Bako kadencija. Toliau vadovauti organizacijai V.Bakas atsisakė. Nusprendėme pasiteirauti ilgamečio organizacijos vedlio kaip sekėsi kurti organizaciją, su kokiomis problemomis ir sunkumais susidūrė, ką nuveikė pareigūnų labui. (Tęsinys. )

Pirmoji interviu dalis čia.

Kokie darbai tarsi skauduliai liko neužbaigti ir kodėl?

NPPSS kol kas nepavyko pasiekti, kad būtų pakeisti įstatymai, kuriais būtų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistema atsieta nuo valstybės tarnybos įstatymo. Buvome ir išliekame dideli entuziastai, liko visai nedaug. Projektai, kurie leis užtikrinti orų pragyvenimą pareigūnams  parengti, ir visiškai tikėtina, kad jie Seime bus svarstomi 2013 m. pirmame pusmetyje.

Svajojome, kad pareigūnai galėtų išugdyti  savo politiką, kuris Estijos pavyzdžiu nuoširdžiai siektų pokyčių požiūryje į teisėsaugą. Tokį, kuris išjudintų socialines problemas, kuris apgintų pareigūnų bendruomenę nuo pigaus politikų populizmo ir priešinimo. Toks, kuris galėtų efektyviai dirbti Seime ar vykdomojoje valdžioje. Tai atsitiks greitai,  tada, kai pareigūnai ir jų šeimų nariai, kurių yra nemažiau 50 tūkst., nuspręs, kad  būtinai reikia balsuoti rinkimuose ir remti tą arba tuos kandidatus, kurie pasiryžę pašvęsti savo politinę karjerą tam, kad pareigūnas jaustųsi oriai, jo šeima saugiai, o visuomenė pasitikėtų teisėsauga. 

Ką Jums reiškia organizacija?

NPPSS man - tai  10 mano gyvenimo metų. Aš juo didžiuojuosi ir manau, kad susivienijimas turi ateitį.  Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pareigos buvo garbingiausios mano karjeroje. O šis laikotarpis pats spalvingiausias ir įdomiausias mano gyvenime. Esu dėkingas už ią galimybę delegatams ir mano bendražygiams.

 NPPSS drebino sostinę ir ne tik ją įspūdingomis protesto akcijomis, vienos jų metu pareigūnai basomis stovėjote prie Vyriausybės, ar pavyko pasiekti protesto akcijose keltų reikalavimų?

Svarbu tai, kad pareigūnai jau nebijo ginti savo teisių. NPPSS per ketverius metus surengė mažiausiai trisdešimt protesto akcijų. Daugiausia buvo ginami pareigūnų interesai susiję su finansavimu, protestai lydėjo vadinamąją Kalvarijos bylą, ugniagesių reformas. Politikai priversti atsižvelgti į teisėsaugos pareigūnų bendruomenės nuomonę. Mums pavyko sustabdyti pareigūnų atleidimą, kurį žadėjo ministras Palaitis. Pavyko pasipriešinti tarnybos santykių liberalizavimui. Dėl to tūkstančiai pareigūnų ir artimųjų yra saugesni.

Seimas pagaliau įregistravo ir ėmėsi svarstyti įstatymus, kad pareigūnas galėtų jaustis oriai, o jo šeima saugi. Politikai atsižvelgia į daugelį profesinių sąjungų siūlymų, pavyzdžiui, dėl atskiros darbo užmokesčio sistemos, profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Netgi rinkiminės kampanijos akcentais pradėjo tapti pareigūnų problemos. Tai labai svarbu.

Su Policijos ir Kalėjimų departamentais pasirašyti specialūs memorandumai ir jau vasario pabaigoje prasidės kolektyvinės derybos. Pareigūnai galės tartis ne tik dėl atskirų ginčų, bet dalyvauti įstaigos ūkinėje finansinėje veikloje. Išgyvendinami darbo laiko apskaitos pažeidimai. Pataisos įstaigų pareigūnai po daugybės metų pradėti aprūpinti uniformomis. Nuo šiol niekas neklausia, ar už darbą savaitgalį mokės atlyginimą, jis tiesiog mokamas.

Didelis pasiekimas yra tai, kad pastaruoju metu pavyko įtikinti daugelį pareigūnų, įstaigų vadovų, kad profesinės sąjungos rūpestis ne tik suklupusių pareigūnų gynyba, bet visų teisėsaugos pareigūnų interesų atstovavimas. Pareigūnas ir vadovas šiandien yra vienoje duobėje,  kad iš jos išsikapstytų turi susitelkti ir kartu ieškoti būdų. Minėjau, kad mažiausiai dvejus pirmus veiklos metus teko gintis nuo savų, kovoti viduje. Tai absurdas, praradome nemažai laiko ir išteklių.  

Net neabejoju, kad tuo atveju, jei Vyriausybė didins finansavimą, viena pirmųjų sričių bus teisėsauga. Mano žiniomis dar šiemet kai kurioms teisėsaugos įstaigoms numatyta didinti finansavimą. Bet dėl to taip pat reikės pakovoti.

Pareigūnai pirmą kartą protestavo kartu su kitomis visuoemenės grupėmis, gynusiomis viešą interesą. Talkinome kitoms visuomenės grupėms – samdomų darbuotojų profesinėms sąjungoms, rėmėme tėvus, kurie buvo nepagrįstai persekiojami dėl neva neteisėtų pašalpų. Dėl to NPPSS turi gerą reputaciją tarp kitų visuomenės grupių, kurios aktyviai gina žmonių interesus.

Galiu pasakyti tiek, kad visame pasaulyje protestai yra efektyvi savo interesų gynimo priemonė. Mūsų interesų gynimas turi tapti tradicija. Jei būtina, reikia protestuoti. Protestuodami žmonės parodo, kad jiems rūpi jų problemos, kad jie gali pasirūpinti savimi. Esu tikras – jei kiekvienas, dalyvavęs protesto akcijose atsivestų dar bent po vieną kolegą ar savo šeimos narį, situacija keistųsi dar greičiau. Mūsų pasyvumas nemaža dalimi lemia, kad esame viena skurdžiausių Europos valstybių.

Ar galite įvardinti kodėl pareigūnų problemos iki šiol sprendžiamos vangiai, kas prie to daugiausiai prisidėjo (prisideda)?

Šis klausimas yra vienas sudėtingiausių ir teisingą atsakymą į jį pateikti sunku. Tačiau nuo teisingo atsakymo priklauso kaip greitai pavyks išsikapstyti. Atsakymo turime ieškoti visi.

Mano manymu yra trys pagrindinės priežastys. Pirma yra politikų abejingumas. Teisėsauga jau daug neturi ambicingo šeimininko politikoje. Jokia politinė institucija nėra atsakinga už viešojo saugumo kokybę. Politikai pasitenkina tik tuo, kad „savo žinioje“ turi teisėsaugą, dažnai nesigilinama turi ji sąlygas veikti, ar neturi. Svarbu, kad yra galimybė kontroliuoti procesus, informaciją, žmones. Prezidentei pavaldžios institucijos (Policija) kenčia dėl to, kad jų negali kontroliuoti valdančiųjų partijų lyderiai.  Tuo požiūriu vyksta nuolatinė trintis taro valdžios institucijų. Avaldumas Prezidentei užtikrina stabilumą, tačiau ji neturi arba neranda priemonių, kaip užtikrinti orų pareigūno pragyvenimą ir sąlygas veikti. Nemažai teko bendrauti su Prezidentės patarėjais man pasirodė, kad jie nelinkę suvokti problemų masto ir neturi didesnių idėjų, kaip pertvarkyti teisėsaugą.

Tos teisėsaugos įstaigos, kurios pavaldžios Vidaus reikalų ministrui ar Premjerui (pvz. VSAT, PAGD) nedrįsta viešai kalbėti apie problemas, nes jų vadovai siekia įtikti politikams ir bijo prarasti postus. Dažniausiai šių įstaigų vadovai linkę neigti problemas išorėje, o viduje sprendžia paprasčiausiu būdu – dar labiau veržia diržus paprastiems pareigūnams. Taip atsitiko su VSAT ir PAGD krizės metu paplitusiomis nemokamomis priverstinėmis atostogomis. Beje vėliau tokias stručio pozicijas sukritikavo netiesiogiai Prezidentė.

Antra problema išlieka viešoji opinija. Žmonės nekenčia savo valdžios. Pvz. Estijoje politikas nedrįstu siūlyti karpyti finansavimą teisėsaugai, nes visuomenė labai pasitiki ir saugo savo teisėsaugos institucijas. Todėl ten koneveikti teisėsaugą kaip instituciją būtu marginalu. Lietuvoje mastymas toks – pakenk teisėsaugai, gausi rinkėjų balsus, būsi populiarus. Ištisos partijos ir nemažai politikų pateko į valdžią vien todėl, kad keikė teisėsaugininkus, jiems priešinosi, demonstratyviai pažeidinėjo viešąją tvarką. Vyrauja trumpalaikės, populistinės nuotaikos. Tuo naudojasi politikai.

Pastarosiomis dienomis matome, kad politikai, kurie suvokia teisėsaugos problemų mastą, paprasčiausiai sąmoningai  kratosi atsakomybės. Pavyzdžiui, dalinantis naujosios koalicijos postus mes matome, kad viešasis saugumas tebelieka tuo, kas liko nuo pietų stalo. Politikos užkulisiuose kalbama, kad Vidaus reikalų sistema yra per daug probleminė sritis, žymiai patogiau vadovauti kokiai ūkio ministerijai, kuri skirstys ES paramą verslui ir rengs įvairias ūkio raidos studijas. 

Situaciją gali pakeisti arba brandi politika arba skaudi nelaimė, dėl kurios atsakomybę teks prisiimti aukščiausiems šalies vadovams, atsakingiems už teisėsaugos veiklą. Įtaką padarytų tarptautinės bendruomenės pastabos (pvz. dėl akivaizdžiai neužtikrinamos išorės sienų apsaugos, nesprendžiamų socialinių problemų ir nusikalstamumo eksporto).

Ko tikitės, kaip organizacijos vadovas,  iš ateinančiųjų metų ir kokią ją matote perspektyvoje?

Esu optimistas ir, manau, kad dugnas pasiektas. Šioje situacijoje labai svarbu, kad patys pareigūnai būtų aktyvūs politinių procesų dalyviai plačiąja prasme.  Nebūtų konformistais tada, kai kalba eina apie būtinas priemones, būtiną finansavimą.  Labai svarbu, kad įstaigų viduje būtų skatinamos pilietinės iniciatyvos, pažangios idėjos, kaip užtikrinti deramą dėmesį teisėsaugos problemoms. Labai svarbu, kad į strateginius įstaigų planus patektų ne tik rodikliai apie atskleistus nusikaltimus ar reagavimo laiką. Svarbu, kad administracija ir pareigūnai kaskart susirinkimuose galėtų pasitarti ir apie tai, ką daryti, kad įveikti žeminančias darbo sąlygas ir nuolatinį nepriteklių. Kol kas daugelis mano, kad tai kažkieno kito, tik ne jų reikalas. Įgyvendindami projektą mes išgirdome labai daug įdomių idėjų, kurias, dirbdami grupėse, per pusdienį suformulavo pareigūnai. Tai labai svarbi medžiaga ir žaliava tolimesniam darbui.

Na, o jei atsitiks priešingai, manau, kad turėsime labai didelį ir staigų  nuosmukį. 2013 metai yra tas laikas, kai vienu metu tūkstančiai patyrusių pareigūnų gali palikti tarnybą bet kurią dieną. Rengimo sistemos iš esmės neturime. Kai kurie politikai jau dabar samprotauja, kad reikia dar labiau supaprastinti atrankas, priėmimo reikalavimus. Tokiu atveju gali atsitikti taip, kad nuo teisėsaugos gintis teks patiems arba pareigūnai saugos tik tuos rajonus, kuriuose gyvena labiau pasiturintys žmonės (taip yra Belgijoje, JAV), o daugelį nusikaltimų tirs privatūs detektyvai. 

Pavasarį vykusio suvažiavimo metu kalbėjote apie tai, kad norėtumėte, jog NPPSS būtų vadovaujama kolegialiai. Ar Jūs manote, kad NPPSS toks vadovavimo būdas geriausias? Pakomentuokite.

Tai, ką sukūrėme yra labai labai daug, jei palygintume su Latvija, Rumunija. Bet tai labai labai mažai, jei palygintume su mūsų kaimynais. Turime augti, todėl tai, kokius sprendimus priimsime dabar, lems kaip organizacijai seksis po metų ar dviejų, trijų. Pareigūnai ir jų organizacija turi būti dar stipresni ir už tai jaučiuosi atsakingas. Gal keistai atrodysiu, bet tikiu, kad NPPSS turi dar daugiau potencialo, kuriam atsiskleisti nebuvo progos dėl valdymo stiliaus, struktūros, papročių. Todėl būtini pokyčiai.  Į veiklą turi įsitraukti dar daugiau žmonių.

Tam, kad stiprėti reikia keistis visai komandai, ieškoti drąsių sprendimų ir dar labiau įsitraukti. Tikiu, kad jau artimiausioje ateityje mūsų laukia dar didesni laimėjimai ( jų labai reikia). Sergu už tai, kad naujas vadovas su savo komanda sugebėtų pakelti ją į dar aukštesnį lygį ir pasiektų, kad pareigūnų gyvenimas būtų saugesnis, sotesnis.    

Iki šiol manau, kad nauja kokybė gali atsirasti išlaisvinant lyderių potencialą. Tam būtina sudaryti sąlygas. Mano pasiūlymas yra kolegialumas. Lietuvoje nėra iš ko mokytis profesinių sąjungų veiklos, niekas neskuba dalinti patarimų, nėra knygų ar sėkmės istorijų, iš kurių galima pasimokyti. Todėl turime vadovautis tuo, ką sako nuojautą ir bendri dėsniai. NPPSS - sudėtinga organizacija tiek savo struktūra, tiek įvairiais interesais, pareigūnų problemos taip pat labai sudėtingos. Todėl labai svarbu surasti sutarimą kiekvienu klausimu, tinkamai pasirinkti prioritetus ir atsakomybę.

Esu dėkingas pirmąjai NPPSS tarybai, administracijos darbuotojams, kad  mes perduodame naujiems vadovams organizaciją augančią, be skolų, su gera reputacija, komanda ir šauniais, atsidavusiais tarnybai ir savo kolegoms žmonėmis. Tai pasiseka nedažnam.   

Kadencija baigiasi, o kas bus toliau?

Per 10 metų liko šiokių tokių skolų sau ir man artimiems žmonėms. Jas noriu grąžinti. Per artimiausius metus ketinu užbaigti studijas, kurias teko sustabdyti, kai buvau išrinktas NPPSS vadovu. Nemažai dėmesio reikės kai kurioms naujoms sritims, kurias reikia plėtoti. Ketinu skirti daugiau dėmesio Pareigūnų kredito unijos veiklai, tarptautiniams santykiams. Mažiausiai pusmetį mano rūpesčiu bus kolektyvinės sutartys. Neketinu niekur toli bėgti.

Per šį laiką susipažinau su daugybe įdomių, nuoširdžių žmonių, kurie aktyviai veikia visuomeniniame gyvenime. Man patinka šis darbas, esu sukaupęs nemažai patirties ir ja galiu dalintis. 

Ką bedaryčiau savo veiklą norėčiau sieti su viešojo intereso gynimu, žmonių kooperacija. Ketinu stebėti politinį lauką, sieksiu būti aktyviu visuomeninių procesų dalyviu.

 Ačiū už atsakymus