Kadangi ekonominė situacija šalyje pagerėjo ir valstybės institucijos negali objektyviai pagrįsti taupymo būtinumo visų valstybės tarnautojų atžvilgiu dėl tariamai itin sunkios valstybės finansinės padėties, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo nuomone, 2013 m. taikytinas bazinis dydis turi būti padidintas 30 procentų. Tokią poziciją Susivienijimas išdėstė rašte Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui bei  pasiūlė nepritarti Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio 2013 m. įstatymo projektu (Nr. XIP-4955) siūlomam baziniam pareiginės algos dydžiui.

Primename, kad rytoj gruodžio 5 d. , šis projektas bus svarstomas komiteto posėdyje.

Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnis, Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnis, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Taigi, nustatyti nepalankesnį reguliavimą dėl bazinio dydžio negu 2012 m. būtų galima tik tuo atveju, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

Remiantis Konstitucinio teismo nutarimais, laikytina, kad valstybėje susidaro ypatinga  situacija (ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti išmokų mokėjimui būtinų lėšų. Tokiais išimtiniais atvejais teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant išmokas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

Taigi prieš priimant sprendimą mažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų (darbuotojų) atlyginimą už darbą, turi būti įsitikinta, jog valstybės ekonominė, finansinė padėtis iš tiesų yra tokia sunki, kad tai suponuoja būtinybę mažinti minėtų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų) atlyginimą už darbą. Toks atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas ir grindžiamas aplinkybėmis, liudijančiomis itin sunkią valstybės ekonominę, finansinę padėtį.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad  siekiant stabilizuoti viešuosius finansus ir optimizuoti valstybės biudžeto lėšas, numatoma nedidinti lėšų kitoms išlaidoms, išskyrus tas, kurių neįmanoma išvengti: didėjančios skolos tvarkymo išlaidos, įmokos į ES biudžetą, lėšos, reikalingos ES finansuojamiems projektams bendrai finansuoti,  siūloma 2013 m. nustatyti ne didesnį nei 2012 metais galiojantis pareiginės algos bazinis dydis– 450 litų. Šiuo atveju projektas parengtas net neatsižvelgiant į reikalavimus dėl bazinio dydžio nustatymo, numatytus Valstybės tarnybos įstatyme, pagal kurį nustatant  bazinį dydį atsižvelgiama „<...> į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką <...>“. Kadangi tradiciškai bazinis dydis tvirtinamas ne Seimo pavasario, o rudens sesijoje, Susivienijimo nuomone, projekto rengėjams kilo pareiga grįsti siūlomą bazinį dydį atsižvelgiant ir į einamųjų metų  rodiklius.

Pirminio įstatymo projekto iniciatoriaus (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) kreipimesi į suinteresuotas institucijas dėl išvadų pateikimo buvo nurodyta, kad bendras vidaus produktas 2011 m. augo, atitinkamai numatomas bendro vidaus produkto didėjimas ir 2012 bei 2013 m., privačiame sektoriuje darbo užmokestis 2011 m. taip pat didėjo. Gerėjančius ekonominius rezultatus akivaizdžiai pagrindžia Finansų ministerijos oficialiai paskelbti duomenys dėl įplaukų į nacionalinį biudžetą surinkimo: per 2012 m. sausio – rugsėjo mėn. buvo numatyta surinkti  14885,7 mln. litų, o įplaukė 15054 mln. litų pajamų, t.y. 168,3 mln. litų, arba 1,1 proc. daugiau. Be to, net ir įgyvendinant nacionalinio biudžeto deficito mažinimo planą toliau numatomas biudžeto pajamų plano viršijimas (šie duomenys iš http://www.finmin.lt/ interneto svetainės)

Atsižvelgiant į šių metų 9 mėnesių valstybės finansinius rezultatus bei Finansų ministerijos parengtą ekonominių rodiklių projekciją, akivaizdu, kad ekonomika (BVP) ir vidutinės algos augs. Todėl gerėjant valstybės ekonominiams rodikliams, Susivienijimo nuomone, nėra priežasčių toliau naudotis Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta išimtimi dėl bazinio dydžio nekėlimo.

Finansų ministerijos išvadose, kuriomis remiamasi aiškinamajame rašte, nėra pateikta duomenų, kad dėl bazinio dydžio 2013 m. padidinimo valstybė negalės užtikrinti kokių nors kitų gyvybiškai svarbių visuomenės interesų ar pan. Pastebėtina, kad tokį esminį trūkumą, t.y. aiškinamajame rašte nėra argumentų, liudijančių sunkią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, akcentavo ir Teisės departamentas 2012-10-30 išvadoje dėl įstatymo projekto. Tad nesant akivaizdžių ir pagrįstų pagrindų (juridinio ir faktinio) bloginti valstybės tarnautojų finansinę padėtį, negali būti paliekamas toks pats bazinis dydis nei yra šiuo metu taikomas (450 Lt). 

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas atkreipė dėmesį ir į tai, jog valstybės tarnautojams darbo užmokestis įstatyminiu lygmeniu nuo 2009 m. pradžios buvo vien tik mažinamas: sumažintas bazinis dydis nuo 490 Lt iki 450 Lt, dėl ko žymiai sumažėjo pareiginė alga, taip pat atitinkamai mažinti pareiginės algos koeficientai, priedo už kvalifikacines klases dydžiai. Lyginant su valstybės tarnautojais, statutinių valstybės tarnautojų ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo dėl priimtų poįstatyminių teisės aktų, kuriais buvo keičiamas darbo organizavimas. Tai turėjo didelės įtakos priedų ir priemokų už darbą naktimis, poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandinį darbą dydžio sumažėjimui (dalis statutinių valstybės tarnautojų buvo priskirti prie pamainomis dirbančių ir tuo pagrindu jie dirbdami po 48 val. per savaitę gauna darbo užmokestį, kaip dirbant po 40 val.).

Net ir aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2013 m. nustatytinas 450 Lt  bazinis dydis sukels neigiamas pasekmes – esant infliacijai, kylant kainoms, sumažės valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų perkamoji galia. Taigi įstatymo projekto kūrimo stadijoje jau yra žinoma, kad siūlomas reguliavimas pažeis visų valstybės tarnautojų (bendrąja prasme) ekonominius interesus, kas, žinoma,  turės įtakos dar labiau blogėti šių asmenų finansinei padėčiai.  Be to, vartotojų kainų indeksas, esantis  pagrindiniu infliacijos rodikliu tuo pačiu ir pagrindiniu instrumentu pensijoms, darbo užmokesčiui, pašalpoms indeksuoti kompensuojant kainų padidėjimą, nuo 2009 m. buvo pakankamai aukštas, tačiau bazinis dydis nuo tada nebuvo didinamas. Tokia situacija, Susivienijimo nuomone, toliau negalima ir bazinis dydis turi būti nustatomas remiantis faktiškai galiojančiais rodikliais.

Ką rytoj nuspręs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas informuosime artimiausiu metu.

.