Apie Norvegiją sklando stereotipas, kad ši gerai gyvenanti, nes esą turi daug gamtos išteklių, tačiau tai netiesa, - sakė neseniai Lietuvoje viešėjusi didžiausios ir nuolat augančios Norvegijos viešojo sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos Fagforbundet atstovė Anne K Grimsrud.
Pasak jos, žmonės ten gerai gyvena dėl to, kad dar prieš atrandant naftą šalis jau buvo socialiai orientuota dėl įdiegtų socialinio dialogo principų, ką, beje, padaryti toli gražu nebuvo lengva. Bet būtent dėl to, iš naftos gavybos gaunamos lėšos nusėda ne keliose kišenėse, o naudojamos visuomenės labui.
Viešnia yra Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) organizuojamo projekto partnerių Norvegijoje atstovė. Projektas „Trišalio socialinio dialogo plėtra savivaldybėse“ yra vienas iš penkių Lietuvoje laimėjusiųjų Norvegijos vyriausybės fondo „Innovation Norway“ finansavimą.
Gruodžio 12 d. projekto iniciatorius, rengėjas ir koordinatorius Tomas Tomilinas NPPSS būstinėje projekto partneriams pristatė idėją – trijose savivaldybėse (Ignalinos, Kupiškio ir Ukmergės) suburti trišalio dialogo grupes, kurios realiai galėtų identifikuoti problemas ir padėti savivaldybei jas spręsti. Be minėtų savivaldybių ir profesinės sąjungos iš Norvegijos projekto partneriai dar yra Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga (SAMPRO) ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija.
Už socialinį modelį teko pakovoti
Fagforbundet projektų vadovė A. K Grimsrud papasakojo apie situaciją Norvegijoje, supažindino su savo atstovaujamos profesinės sąjungos veikla. Anot jos, dar prieš 100 metų Norvegija buvo viena iš skurdžiausių Europos šalių. 1905 ji tapo nepriklausoma, o ketvirtasis praeito amžiaus dešimtmetis buvo pažymėtas gana smurtingais konfliktais: streikas, lokautais ir pan.
Pavargę nuo smurto dvi šalys – darbuotojai ir darbdaviai – susėdo prie vieno stalo ir nusprendė, kad daugiau taip tęstis negali. Pavyko rasti būdą susitarti, tačiau tai, viešnios teigimu, tikrai nereiškia, kad nuo tada Norvegijoje nebuvo streikų, streikuoti darbuotojai turi teisę iki šiol ir ja naudojasi.
Tačiau bendru sutarimu aprobuoti bendravimo ir sprendimų priėmimo principai duoda gerą rezultatą. Norvegija Jungtinių tautų reitinge pagal įvairius kriterijus užima pirmąsias vietas.
A. K Grimsrud prisiminė, kad dirbdama Pasaulio banke Vašingtone apie 1990 metus su kolega buvo parengusi knygą apie socialinį šalies modelį, tačiau tuo metu labai garbinta laisvosios rinkos galia. O dabar Pasaulio banko atstovai atvykę į Norvegiją, pasak jos, negali patikėti, kad šis modelis vis dar veikia ir yra puiku alternatyva laisvai rinkai. Štai ir Norvegijos premjeras Nobelio taikos premijos Europos Sąjungai įteikimo proga Osle sakė, jog Norvegijos modelis – tai, ko reikia Europai.
Pasipriešinta planams privatizuoti viešąsias paslaugas
Socialinis dialogo vertybės, viešnios teigimu, yra demokratija, kuri remiasi aktyviu žmonių dalyvavimu priimant sprendimus, jų įtraukimas į veiklą ir atsakaitomybė; humanitarine tradicija, pagrįsta įsitikinimu, kad visi žmonės iš prigimties yra geri; ir lygybe, tarpusavio pagalba bei pasitikėjimu. Dialoge nėra laimėtojo ir pralaimėtojo, t.y., nėra priešpriešos elemento, dialogas vyksta tada, kai tikrai vieni kitų klausome.
Virš 300 tūkst. narių vienijančios Norvegijos profsąjungos atstovė sakė, jog trišalio dialogo modelis nacionaliniu mastu taikomas jau seniai, o savivaldybėse jį pradėta įgyvendinti tik prieš 15 m. To prireikė, nes tada labai intensyviai buvo pradėta kalbėti apie viešojo sektoriaus privatizaciją. Profesinės sąjungos tuomet nusprendė, jog turi sukurti modelį, kuris realizuotų gyventojų teisę pasisakyti įvairiais klausimais. 2006 m. startavo nacionalinė programa „Vietinių viešųjų paslaugų kokybė“, kurios partneriais tapo keturios nacionalinės profsąjungos, Vyriausybė ir savivaldybių asociacija. Ji įgyvendinama 130 savivaldybių. Šiu metu vykdoma antroji programos stadija, kurioje dalyvauja politikai, savivaldybių administracijų, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. Visi jie sutaria dėl bendro tikslo ir kartu link jo juda.
Nafta – ne panacėja
Trisdešimties metų patirtį įvairiuose projektuose Afrikos, Azijos šalyse turinti Anne K Grimsrud sako, jog mobilizavus žmones galima kurti labai konkrečią ekonominę naudą. „Įsitikinau, kad tiek turtingos, tiek skurdžios šalys pamiršta žmones, kurie gali kurti. Turime išmokti tinkamai panaudoti žmogiškąjį kapitalą“, - sakė ji.
Paklausta, kodėl Norvegija skiria tiek lėšų kitoms šalims (per metus skiriama maždaug 800 mln. eurų 12 Rytų Europos šalių, Lietuvai – 1 proc. šių lėšų), kodėl jai tai rūpi, viešnia atsakė, jog sėdime vienoje valtyje, nors ir skirtingose pozicijose. Norvegijos modelis, nepaisant kritikų, veikia ir yra gana optimalus sprendimas, juo ir norima pasidalinti, kad kitos šalys taip pat galėtų susikurti panašią gerovę. Mitas, kad Norvegija gerai gyvenanti tik dėl naftos, paneigtinas, nes, anot pranešėjos, vos 4 proc. iš šios industrijos gaunamų lėšų patenka į šalies biudžetą, visa kita eina į specialų fondą ateities kartoms.
Kupiškyje jau padarytas įdirbis
Kitas svečias iš Norvegijos - Knutas Strandenas iš nepriklausomo, pelno nesiekiančio fondo „Imtec“ papasakojo lietuviškojo projekto rengėjams ir partneriams apie tai, kaip jo atstovaujama organizacija įgyvendina minėtą programą savivaldybėse. Jis pristatė, kaip konkrečiai minėtas modelis veikia Norvegijoje. „Tai – ne receptas ir ne greitas sprendimas. Trišalis bendradarbiavimas – tai daugiau galių suteikimas darbuotojams“, - sakė K. Stranden. Jo teigimu, per visą programos laikotarpį jie įsitikino, kad sprendimai, kaip turėtų vystytis vietos bendruomenės, labai dažnai nuleidžiami iš viršaus, tačiau jie turi atitikti individualius bendruomenės poreikius, tam ir reikalingas šis bendradarbiavimas.
Susitikime dalyvavęs Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis teigė, kad toks bendradarbiavimas yra reikalingas, kad profesinės sąjungos yra geras įrankis ginti interesus, priminė švietimo darbuotojų streikus, dėl kurių buvo pakeltos algos mokytojams.
Meras informavo, jog Kupiškyje jis yra inicijavęs gyventojų sueigas: kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį, 18 val. visi norintieji gali ateiti į savivaldybės salę su savo idėjomis, pasiūlymais ir diskutuoti, jis pats dalyvaująs kiekviename tokiame susitikime. J. Jarutis tik apgailestavo, jog vis dar daug žmonių ateina su skundais ir prašymais, idėjų atsinešama retai. Svečiams iš Norvegijos ši iniciatyva padarė didelį įspūdį.
------
Norvegijos fondas Lietuvoje taip pat finansuos Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos, Achemos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacijos, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos parengus projektus. Visi jie buvo pristatyti gruodžio 11 d. įvykusiame susitikime su fondo atstovais.
Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen
www.lprofsajungos.lt
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.