Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas dar kartą parodė, kad teisėsaugos sistemos ir pareigūnų  problemos Lietuvos politikams nerūpi. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai teigia, kad toks politikų  požiūris yra trumparegiškas, o politikai ir toliau žaidžia su ugnimi ir rizikuoja visų Lietuvos gyventojų saugumu.

„Prieš kurį laiką politikams buvome pateikę pareigūnų bendruomenės teisėsaugos sistemos reformos viziją, kai kuriuos jai įgyvendinti reikalingų dokumentų projektus. Mus ramino, sakė, kad būsime išgirsti, o mūsų pasiūlymai virs konkrečiais darbais. Tačiau vakar patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas mūsų iliuzijas galutinai išsklaidė - pareigūnai ir toliau skurs”, - teigia NPPSS vadovas Vladimir Banel.

Anot NPPSS vadovo, politikų požiūrį į teisėsaugos problemas puikiai atspindi faktas, kad svarstant kitų metų biudžetą apie pareigūnų būvį ir teisėsaugos finansavimą neužsiminė nė vienas iš naujojo Seimo narių. Tylėjo net tie, kurie daug žadėjo ypač policininkams šiemet per policijos šventę, baigiant kadenciją būdami pozicijoje.

„Įsitikinome ir tuo, kad gera užjūrio princų savijauta mūsų politikams yra svarbesnė nei Lietuvos žmonių saugumas. Štai papildomam saugumo užtikrinimui Lietuvos pirmininkavimo ES renginių metu politikai gana greitai rado papildomų milijonų litų. Tačiau dėl to, kad policininkai nebeišgali operatyviai nuvykti į nusikaltimo vietą, galvos, atrodo, nebeskauda nė vienam Seimo nariui”, - sako V. Banel. Štai operatyvinė grupė į įvykio vietą atvažiuoja po kelių valandų, o policiją atsisakė dar vienos funkcijos, teismų apsaugos.

Pasienyje klesti kontrabandininkai ir nelegali migracija, o Pagėgių ir Vilniaus rinktinėse saugančioms išorinę valstybės sieną su Rusija ir Baltarusija metu pabaigai yra net nuo 10 iki 25 procentų pasieniečių trūkumas. Šengeno vertintojams rodomas tikrovės neatitinkantis vaizdai, pareigūnų pamainos per Šengeno vertintojų vizitus stiprinamos dirbtinai iki 13-17 pareigūnų, nors kasdienybėje yra viso labo 6-7 pasieniečiai, būtent dėl to, jau ne vien šalies, bet ir Europos Sąjungos gyventojai turi jaustis nesaugiai.

Eurocopo prezidente, Švedijos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Anna Nellberg bei Suomijos pasieniečių profesinės sąjungos vadovai, šiais metais viešėdami Lietuvoje, stebėjosi, kad šalių saugančių išorinę Europos Sąjungos sieną, teisėsaugai skiriamas toks menkas dėmesys, anot jų tai nepateisinama.

Per paskutinius ketverius metus tarnybą paliko apie 3,5 tūkstančio pareigūnų. Iš jų per tūkstantį vien per 2012 metus. Nuo 2008 m. statutinių įstaigų finansavimas Lietuvoje mažėjo daugiau nei 350 mln. litų. Vien pareigūnų darbo užmokesčio fondas per šį laikotarpį sumažėjo 120 mln. litų.

NPPSS, jos vadovo žodžiais, tęs kovą už pareigūnų teises. „Deklaracijų ir šypsenų laikas eina į pabaigą. Pavasariop esame pasiruošę surengti įspėjamuosius protestus, belieka atnaujinti atsakingų už skurdą teisėsaugoje politikų sąrašą ir paruošti naujus plakatus. Labai gali būti, kad vasarą į Vilnių atvyksiančius ES valstybių vadovus lydės ne sustiprintos saugumo pajėgos, o visuotiniai pareigūnų protestai.