Sausio 23, trečiadienį ITĮPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas, be naujasis Respublikinės VRS profesinės sąjungos pirmininkas Gintautas Lagunavičius dalyvavo Policijos departamente vykusiame metiniame ataskaitiniame susirinkime.

Pateikiame ITĮPS atstovo pranešimo tekstą:

„Žinot vakar prieš šį susirinkimą paskambinau Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos delegacijos Varšuvoje vadovui Vytautui Lamauskui. Ten vyksta šiuo metu tarptautinė teisėsaugos srityje veikiančių profesinių sąjungų konferencija, dalyvauja austrai, vokiečiai, lenkai. Parengėme jiems dvidešimt klausimų, susijusių su pareigūnų teisių gynimu, santykiais su policijos vadovybe, Vyriausybe, visuomene, profesinių sąjungų valdymu.

Taigi, vienas iš pagrindinių klausimų - kaip sprendžiami nesutarimai krizės tarp pareigūnų ir įstaigų vadovų, ar per taikinimo institutus, kvaziteismines įstaigas ir pan. Tai mūsų Europiečiai kaimynai Vokiečiai niekaip negalėjo suprasti šio klausimo, kai pagaliau jiems buvo paaiškinta, jie tiesiog pasakė, kad didesnių nesutarimų įstaigų viduje iš esmės neegzistuoja, jei atsiranda tokie požymiai, iniciatyvos paprastai imasi patys vadovai, pasitelkdami profesines sąjungas.  Ten pagrindinė energija nukreipta į nacionalines Vyriausybes. Sutelkiamos bendros visų pastangos.

Taigi grįžtam į Lietuvą. Čia iš esmės  kariaujame vieni prieš kitus, kariaujame ne tik su nusikaltėliais, valstybės dėmesio stoka, bet ir su savo pareigūnais.

Per penkerius profesinės sąjungos veiklos metus  dalyvavome maždaug 700 teismų procesų. Vyraujantys – nesumokėtas darbo užmokestis, nesuteikti laiku laipsniai, nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, nepagrįsti atestacijų komisijų sprendimai, netinkamai apskaitomas darbo laikas, nepagrįstos tarnybinės nuobaudos, neteisėti atleidimai, neskaidri karjeros procedūra, neišmokėtos kompensacijos.

Tuo tarpu skaudžiai buvome priversti stebėti tendencijas, savotiškas kai kurių komisariatų varžybas, kas subtiliau, išradingiau sugebės apeiti pareigas pareigūnui. Atrasdami vis įvairesnius tokio elgesio būdus sakome viskas teisėta, nors teisėtumo supratimas siejamas su tariamai formaliu atitikimu teisės normos, o ne interesų pusiausvyros užtikrinimu.

Taigi  šiandien galima pasakyti grįžome į devinto dešimtmečio pradžią, kuomet į policiją tiek teoriškai tiek praktiškai gali ateiti bet kas... Atsimenu budinčia vadovų frazę – „nepatinka, išeik. Prie personalo skyrių eilės į tavo vietą.“ Akivaizdu, kad toks požiūris buvo trumparegiškas, o totalitarinės valstybės paveldėta statutinė kultūra neprigijo. Pagaliau iškreipė policininko profesijos turinio suvokimą tiek visuomenėje tiek pačioje policijoje.

Matyt tas grįžimas į praeitį visus mus pradeda vienyti. Tik skirtumas šiandien esminis yra tas, kad tuomet pretendentai turėjo mažiau galimybių rinktis...

Naujasis policijos generalinis komisaras į pirmą vietą tarp savo prioritetų iškelia žmogiškuosius santykius.  Tad šia prasme esame partneriai ir esame pasirengę tą poziciją puoselėti. Tuo pačiu suprantame, kad toks nors ir aukšto rango pareigūno pareiškimas negali staiga tapti visuotine organizacijos vertybe. Natūralu, kad teks ieškoti administracinių mechanizmų kaip šias idėjas įprasminti. Tad profesinė sąjunga tikisi, kad jau artimiausiu metu atsiras policijos įstaigų, padalinių vadovų veiklos vertinimo kriterijai, leisiantys identifikuoti šios idėjos atspindžius kiekviename kolektyve. Tikimės, kad bus pasitelkti tyrimai, kurie leis aiškiai pamatyti personalo kaitos priežastis policijos įstaigose – kurios neleis spekuliuoti abstrakčiais samprotavimais pvz. tik dėl mažų atlyginimų. Šiuolaikiniai palyginti nesudėtingi sociologiniai metodai leidžia nustatyti darbo aplinkos veiksnių tendencijas ir jų pokyčius, skaitinę išraišką. Iš tiesų tai yra tie rodikliai, kurie leistų objektyviai  įsitikinti Lietuvos policijos vadybininkų kompetencija. O ilgainiui suformuotų savireguliacijos ir asmeninės atsakomybės prielaidas.

2001-2007 metų laikotarpį pavadinčiau juodžiausiu naujosios Lietuvos policijos istorijos laikotarpiu, bet kartu negaliu pripažinti, kad šviesos spindulys tunelio gale jau matomas. Stebime pokyčius kol kas Vidaus reikalų ministerijos lygmeniu, matome jų naujoje policijos vadovo retorikoje. Pirmą kartą aiškiai gavome suprasti, kad profesinės sąjungos yra neišvengiamo proceso partneriai. Šiuos signalus vertiname kaip naujus iššūkius profesinėms sąjungoms. Tačiau tai tuo pačiu nereiškia, kad organizacija užsimerkia ar pamiršta savo funkcijas.

Profesinė sąjunga kaip pagrindinę efektyvios policijos veiklos prielaidą mato jos vidinę darną. Naują, vakarietišką statutinių santykių prasmę. Santykių, kurie pagrįsti pagarba, tarpusavio atsakomybe.

Esu tikras, kad netolimas tas laikas, kai  pareigūno garantijų nepaisymas bus tiesiog gėdingas, bus kvalifikuojamas kaip nusikaltimas, arba mažų mažiausiai tai bus prilyginama grubiam tarnybinės drausmės pažeidimui taikant už tai griežčiausią tarnybinę atsakomybę“.

Pareigūnai lt artimiausiu metu skaitykite:

R. Čiupaila apie pareigūnų darbo sąlygas: nusikaltėlis atvykęs į policijos įstaigą jaučiasi kaip savo landynėje;

V. Telyčėnas: būti geru vadovu nereikia milijonų ir programų;

A. Valantinas: mes pasirengę spręsti ikiteisminio tyrimo problemas, pateikite faktus;

K. Tubis: ginklą panaudojęs policininkas turi gauti besąlygišką psichologinę ir materialinę paramą;

Renginyje dalyvavo Vidaus reikalų ministras R. Čiupaila, Semo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Sabatauskas, JE Prezidento patarėjas Ugnius Čižiūnas, Premjero patarėjas V. Račkauskas, generalinis prokuroras A. Valantinas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Ž. Pacevičius, Valstybės saugumo departamento direktorius P. Malakauskas, Vidaus reikalų ministerijos sekretorius S. Liutkevičius, Vidaus reikalų įstaigų bei policijos įstaigų vadovai.