Valstybės kontrolės išvados, jog statutinių pareigūnų rengimo procesas neužtikrina, kad visi tarnybą pradedantys pareigūnai įgytų reikiamą kvalifikaciją nenustebino Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovų. Anot jų, jei pareigūnų rengimo sistema nebus reformuojama, po kelių metų padėtis šioje srityje bus gerokai blogesnė.

„Žvelgiant į dabartinę pareigūnų rengimo sistemą norėtųsi galvoti, kad dugnas šioje srityje jau pasiektas. Tačiau tam tikri bręstantys sprendimai, labai gaila, bet leidžia tuo abejoti”, - teigia NPPSS tarybos narys Vytautas Lamauskas.

Anot jo, šiuo metu įvairios žinybinės statutinių pareigūnų rengimo mokyklos yra išsibarsčiusios po visą Lietuvą.

„Policininkai ir tyrėjai rengiami vienaip, ugniagesiai, pasieniečiai ir muitininkai turi savo mokyklas, Kalėjimų departamentas - taip pat. Tai tarsi atskiros kunigaikštystės, besitvarkančios tik savame kieme ir matančios tik savas problemas. Vienos iš šių mokyklų dirba geriau, kitos - prasčiau. Tačiau esant tokiai situacijai resursai, visų pirma finansiniai, negali būti išnaudojami efektyviausiai. Ar tikrai Lietuva yra tokia turtinga šalis, kad kiekviena žinyba turėtų „savo” mokymo įstaigą?”. Dar prastesnė situacija tarp aukštojo mokslo siekiančių pareigūnų, nors kaip atskleidė valstybės kontrolė, kai kurioms policijos sritims tai tiesiog būtina, “- teigia V. Lamauskas.

„Akivaizdu ir tai, kad valstybės lygiu nėra susitarimo ir net supratimo, ką turi žinoti ir mokėti statutiniu pareigūnu norintis būti jaunas žmogus. Manau, kad kol neturėsime valstybinės pareigūnų rengimo strategijos, kol vietoje galybės žinybinių mokymo įstaigų nebus sukurta stipri statutinių pareigūnų rengimo įstaiga, tol turėsime nepakankamai kvalifikuotus policininkus ar ugniagesius”.

Nesant politinės valios ir neturint strateginių tikslų, statutinių įstaigų vadovams belieka „minti” atskirų ministerijų slenksčius mėginant sukurti minimalias sąlygas pirminiam profesiniam pareigūnų rengimui arba ieškoti kitų būdų personalui mokyti. 

Istorinės pamokos rodo, kad esant politinei valiai efektyvi pareigūnų rengimo sistema gali būti sukurta pakankamai greitai.

„Pavyzdžiui, 1991-1992 m. Lietuvoje labai trūko pareigūnų. Tuo metu buvo smarkiai susirūpinta jų rengimu, įkurtos kelios policijos mokyklos ir policijos akademija. Šios įstaigos gebėjo parengti tikrai kvalifikuotus pareigūnus”, - aiškina NPPSS atstovas.

Anot V. Lamausko, yra ir daugiau statutinių pareigūnų rengimo problemų - pavyzdžiui vis labiau smunkantis profesijos prestižas. „Be abejo, matydami mūsų darbo sąlygas vis mažiau jaunų žmonių. nori tapti pareigūnais ir kasdien rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe, žinodami, kad geriausiu atveju už tai gaus apie pusantro tūkstančio litų. Tačiau turime pasiekti, kad bent jau pareigūnų rengimo sistema atitiktu europinius standartus ir būtų efektyvi, veiksminga ir moderni”.

Per pastaruosius keturis metus tarnybą paliko apie 3,5 tūkstančio teisėtvarkos  pareigūnų. Iš jų daugiau kaip tūkstantis vien praėjusiais metais. Nuo 2008 m. statutinių įstaigų finansavimas Lietuvoje mažėjo daugiau nei 350 mln litų. Vien pareigūnų darbo užmokesčio fondas per šį laikotarpį sumažėjo 120 mln. litų.