Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas jau keletą metų nuosekliai kelia klausimą dėl pareigūnų darbo laiko normos suvienodinimo. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą ir  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą pareigūnams gali būti nustatytos skirtingos darbo laiko normos, nors jie gauna tokią pačią pareiginę algą, jų darbo užmokestis nediferencijuojamas pagal dirbtą laiką. Dėl tos pačios priežasties, tos pačios kategorijos pareigūnų darbo valandų skaičius skiriasi iki 20 proc., o darbo užmokestis yra vienodas, skirtumas nėra niekaip kompensuojamas ar apmokamas.

Ši problema egzistuoja dėl ydingo Vidaus tarnybos statuto 29 str. reguliavimo, pagal kurį įprastu darbo režimu dirbančių pareigūnų darbo laiko norma yra apskaičiuojama pagal 40 val. per savaitę dydį, o pamainomis dirbančių pareigūnų darbo laiko norma apskaičiuojama pagal 48 val. per savaitę dydį.

Primename, kad šiai problemai spręsti buvo parengtas Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris buvo registruotas Seime, vėliau tobulintas ir peržiūrėtas Seimo komitetuose. Svarstant minėtą įstatymo projektą Seimas kreipėsi į Vyriausybę dėl išvados pateikimo, o ši nutarė siūlomiems pakeitimams nepritarti, nes valstybės tarnautojų darbo laiko normos pakeitimas priartintų statutinius valstybės tarnautojus kitoms socialinėms grupėms.

Sausio pabaigoje į vidaus reikalų ministrą kreipęsis Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas paprašė įvertinti Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio pakeitimo galimybes bei pateikti oficialią vidaus reikalų ministerijos poziciją dėl šio reguliavimo ir galimo jo pakeitimo.

Neseniai buvo gautas ministerijos atsakymas. Pasak D.Barakausko, Vyriausybė nepritarė įstatymo projektu, nes jam įgyvendinti neskirta papildomų valstybės biudžeto lėšų, o  Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskirta.

Anot vidaus reikalų ministro, šio įstatymo projektui įgyvendinti  vidaus reikalų statutinėms įstaigoms kasmet papildomai reikėtų apie 24,3 mln. litų. Derinant ir svarstant nutarimo projektą Vyriausybėje, Finansų ministerija informavo, kad papildomų lėšų nebus skirta, kol neįvykdyti valstybės įsipareigojimai dėl darbo užmokesčio ir socialinių išmokų atkūrimo kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, o tai sudaro apie 500 mln. litų.

Vidaus reikalų ministras priminė, jog svarstant 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą buvo prašoma padidinti asignavimus vidaus reikalų statutinėms įstaigoms (taip pat ir dėl lėšų trūkumo apmokėti už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, dėl galimybių priimti naujus pareigūnus į laisvas pareigybes), tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiam siūlymui nepritarė.

Vidaus reikalų ministerija, pasak ministro D.Barakausko,  rengdama nutarimo projektą apklausė vidaus reikalų centrines įstaigas ir jos nurodė, kad įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui reikėtų šių įstaigų esminių darbo organizavimo pakeitimų, neskyrus papildomų valstybės biudžeto lėšų, nepadidinus šių įstaigų pareigybių skaičiaus, būtų sutrikdytas jų funkcijų vykdymas.

Atsižvelgdama į šias priežastis Vidaus reikalų ministerija negalėjo pritarti įstatymo projektui vien pasiūlydama atidėti įstatymo projekto įsigaliojimo datą.

„Įstatymo projektas pasikeitus Seimui ir patvirtinus naują Vyriausybės sudėtį dar kartą buvo svarstytas Vyriausybėje, tačiau atsižvelgus į tai, kad teisinis reglamentavimas nepakito, Vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas, kuriuo nepritarta įstatymo projektui dėl tų pačių priežasčių“, - sakė D.Barakauskas.

Pasak vidaus reikalų ministro, šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programoje nustatytas įsipareigojimas spręsti klausimus, susijusius su pareigūnų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų sistema ir kt. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, Vidaus reikalų ministerijoje rengiamas Vidasu tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas, kuriame sistemiškai sprendžiamas klausimas ir dėl pareigūnų darbo laiko režimo keitimo (vertinamas numatomas teisinio reguliavimo poveikis, renkama ir analizuojama informacija apie galimas teigiamas ir neigiamas ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes, vertinami Europos Sąjungos teisės aktai, nes Lietuva dar ne visiąs aspektais priėmusi bendrą poziciją dėl teisinio reguliavimo, susijusio su darbo laiko trukme, pavyzdžiui, dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų neatitikimo Europos Tarybos socialinės chartijos 2 straipsnio 1 punktui dėl darbo 24 valandas, nes pagal šią chartiją darbo diena jokiomis aplinkybėmis negali viršyti 16 valandų ir kt.) ir tik visapusiškai įvertinus darbo laiko režimo klausimus bus siūlomas naujas teisinis reguliavimas. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto svarstymas Vyriausybėje numatytas š.m. birželio mėnesį.

Apie šio svarstymo eigą vidaus reikalų ministras pažadėjo papildomai informuoti NPPSS.