Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas gavęs iš Policijos departamento naujos redakcijos Administracinės veiklos padalinio (kaimo apylinkės inspektoriaus, miesto viešosios policijos tyrėjo ir bendruomenės pareigūno) tarnybinės veiklos aprašo projektą ir jį išnagrinėjęs pateikė savo pastabas. Šios pastabos suformuluotos bendradarbiaujant su Lietuvos policijos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėmis sąjungomis, o rengiant jas pasinaudota susitikimų su Vilniaus, Telšių, Šiaulių ir Kauno apskrities prevencijos padalinių pareigūnais surinkta medžiaga.

NPPSS pastebėjo,jog pateiktame Aprašo projekte aiškiai neapibrėžta, kas yra bendruomenės pareigūnas; neaiškus kai kurių jo vykdomų funkcijų atskyrimas nuo miesto ar kaimo viešosios policijos tyrėjo funkcijų, neaiškios veiklos teritorijos ribos. Todėl pasiūlė aiškiai nustatyti atsakomybės ribas ir funkcijas – pavyzdžiui, kaime apylinkės inspektorius vykdo bendrąją ir individualiąją prevenciją, miesto apylinkės inspektorius vykdo individualiąją prevenciją, bendruomenės pareigūnas vykdo bendrąją prevenciją.

Susivienijimo nuomone, aprašo projekto 6 punkte nurodyta maksimalus laikas, kurį kitam pareigūnui gali būti pavedama prižiūrėti papildomą teritoriją ar pavaduoti miesto viešosios policijos tyrėją, tačiau nėra nurodyta, kokia maksimali kaimo apylinkės inspektoriaus pavadavimo trukmė. Papildomo krūvio apmokėjimo problema yra ypač aktuali tais atvejais, kai kaimo teritorijai priskiriamas tik vienas pareigūnas vietoj dviejų (pvz. kitas etatas neužimtas), dėl to vienas pareigūnas vykdo funkcijas už du ir iš esmės negauna didesnio apmokėjimo už dvigubą krūvį. Šią problemą profesinė sąjunga siūlo spręsti smulkinant prižiūrimas apylinkes ir apylinkę priskiriant konkrečiam pareigūnui (atsisakant dviejų pareigūnų priskyrimo vienai teritorijai).

 NPPSS pasiūlė siekti teisinio aiškumo ir suvienodinti vartojamas sąvokas, aiškiai apibrėžiant, ar apylinkės inspektorių darbo pobūdis išlieka teritorinis, ar jo visiškai atsisakoma, ar jų prižiūrima teritorija bus priskiriama kiekvieną konkrečią darbo dieną, ar keičiama tam tikru periodiškumu ir pan.

NPPSS mano, jog atsisakius teritorinio administracinės veiklos padalinio pareigūnų veiklos pobūdžio, tikslinga apibrėžti darbų paskirstymo miesto viešosios policijos tyrėjams tvarką. Projekte siūloma nustatyti pareigūnų skaičių (mieste) ir apylinkės dydį (kaime, miesteliuose) atsižvelgiant į gyventojų skaičių. NPPSS nuomone, gyventojų skaičiaus kriterijus yra tinkamas, tačiau nepakankamas objektyviam pareigūnų poreikio (ar apylinkės teritorijos dydžio) nustatymui. Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovai 2012 m. rudenį surengė susitikimus su įvairių apskričių prevencijos padalinių pareigūnais – susitikimai buvo surengti Vilniaus, Telšių, Šiaulių, Kauno apskrities vyriausiuose policijos komisariatuose. Apibendrinusi susitikimų su pareigūnais ir prevencijos padalinių vadovais  surinktą medžiagą, daro išvadą, kad be gyventojų skaičiaus yra būtina nustatyti ir daugiau kriterijų. Miesto padalinių pareigūnai nurodė papildomų prižiūrimos teritorijos darbo krūvį lemiančių veiksnių: didieji prekybos centrai, turgavietės, pasilinksminimo įstaigos (klubai, barai, kavinės). Ne miestų apylinkių inspektoriai išsakė tokius papildomus kriterijus – t.y. priemiesčio teritorija (lemia sudėtingesnį pažeidimų atskleidimą), taip pat rekreacinės zonos (ypač suintensyvėjęs poilsiautojų skaičius vasarą). Kai kuriais atvejais pareigūnų vykdomų darbų krūvis (pavyzdžiui nagrinėjamų pareiškimų skaičius) skiriasi iki 10 kartų, todėl NPPSS siūlo darbus skirstyti (arba teritoriją nustatyti) atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus apylinkės inspektoriaus turimą darbo krūvį (darbų kiekį): administracinių teisės pažeidimų bylų, ikiteisminio tyrimo bylų, gautų pareiškimų/pranešimų/skundų ir kt. kreipimųsi skaičių, kaupiamų medžiagų apie galimus vertimosi nelegaliu alkoholinių gėrimų gaminimu ar prekyba ar kita neteisėta veika atvejus skaičių, turimos informacijos apie psichikos ligomis sergančius asmenis, kurie gali kelti grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, kiekį, stebimų iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų skaičių ir pan.

Susitikimų su apylinkių inspektoriais metu, tiek miestų, tiek miestelių (kaimiškų teritorijų) apylinkių inspektoriai įvardijo konvojavimo funkciją kaip papildomą, sukeliančią neapibrėžtumą ir atitraukiančią nuo tiesioginių pareigų vykdymo. Profesinės sąjungos nuomone, tiek dėl sveikatos reikalavimų, tiek dėl fizinio pasirengimo, tiek dėl konvojavimo funkcijos pobūdžio, konvojavimui vykdyti turėtų būti pasitelkiami pirminės grandies pareigūnai (o ne vidurinės grandies), o ikiteisminio tyrimo funkcijoms vykdyti turėtų būti pasitelkiami vidurinės grandies (o ne pirminės grandies) pareigūnai – taip būtų užtikrinamas efektyvus įstaigai skirtų lėšų panaudojimas ir uždavinių vykdymas.

Pagal pateiktą aprašo projektą, kaimo apylinkės inspektoriaus ar miesto viešosios policijos tyrėjo padėjėjas yra pirminės grandies pareigūnas, kuris „<...>Esant reikalui pagal Apraše nurodytą kompetenciją atliekantis ikiteisminį tyrimą šiame apraše nurodytose bylose“. NPPSS priminė, jog Valstybės kontrolė, vertindama ikiteisminio tyrimo atlikimą, pažėrė kritikos, kad ikiteisminį tyrimą atlieka neturintys teisinio išsilavinimo tyrėjai, o šiuo atveju siūloma ikiteisminį tyrimą pavesti atlikti pareigūnams, kuriems apskritai nereikalaujama turėti aukštąjį išsilavinimą (pirminė grandis). NPPSS atkreipė dėmesį, kad teisinių pareigybių sąrašas numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra laikomas teisine pareigybe, todėl nepriimtina situacija, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, vykdančiu ikiteisminį tyrimą, laikomas pirminės grandies pareigūnas, neturintis aukštojo išsilavinimo. NPPSS mano, kad padėjėjai arba neturėtų būti pirminės grandies pareigūnai, jiems turėtų būti keliamas aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimas, arba jie neturėtų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Išnagrinėjus aprašo projektą profesinei sąjungai kilo neaiškumas, kokio tikslo yra siekiama įpareigojant pareigūną nuolat nešiotis ginklą tarnybos metu. Susivienijimo nuomone, toks bendras įpareigojimas yra perteklinis (ypač reikalavimas nešioti ginklą visais atvejais, įskaitant tuos, kai pvz. pareigūnas tarnybinėse patalpose vykdo administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo veiksmus, nesusijusius su asmenų priėmimu ar kitokiomis situacijomis, kuriose gali prireikti panaudoti ginklą).

Projekte neišspręsta įstaigoje gauto skundo (kreipimosi, pareiškimo) vertinimo procedūra – šiuo metu galiojantis Aprašas, pasak NPPSS vadovo V.Banel, išsprendžia ir nustato vadovaujančio pareigūno pareigą priimti sprendimą dėl tolimesnės procedūros: ar reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, ar reikia pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, ar reikia pradėti administracinę procedūrą, šiuo atveju vadovaujančiam pareigūnui tokios pareigos nenumatoma ir, kyla pagrįsta abejonė, ar nesusiformuos skirtinga praktika, ar vadovai nevengs atsakomybės už sprendimą pradėti vieną, o ne kitą procedūrą.

NPPSS pirmininkas teigė, jog norint padaryti ženklesnius pakeitimus ir užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą, reikia aprašą suformuluoti taip, kad jis iš esmės atsakytų į visus klausimus, susijusius su kompetencijų paskirstymu (kas už ką atsakingas ir kokio lygio sprendimą kompetentingas priimti), taip paliekant mažiau erdvės interpretacijoms (arba numatyti alternatyvius sprendimo būdus su įpareigojimu aiškiai pasirinkti vieną jų). NPPSS Generaliniam komisarui pasiūlė patvirtinus naują aprašą, eksperimento tvarka įgyvendinti jį keletą mėnesių keliose pasirinktose savivaldybėse (miesto ir kaimo) ir, atsižvelgiant į taikymo metu nustatytus aprašo trūkumus, paskelbti tokį aprašą galiojančiu visoje šalyje tik po bandomojo įgyvendinimo etapo.