Seimo posėdžiuose:

1)      2013 m. kovo 19 d. posėdyje numatyta teikti svarstymui Valstybės tarnybos įstatymo 3(1) ir 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą bei Vidaus tarnybos statuto 24 ir 26 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą.

Priminsime, kad nuo 2012-11-01 įsigaliojo nauja Valstybės tarnybos įstatymo 4  ir 30 straipsnių  redakcija,  lemianti tarnybinės atsakomybės reglamentavimo tiek karjeros valstybės tarnautojams, tiek statutiniams pareigūnams pakitimus. Ryškiausi buvo du pokyčiai: visiems valstybės tarnautojams (ir statutiniams) taikomas 6 mėn. bendrasis senaties terminas nuobaudai skirti (statutiniams buvo 1 m., išskyrus pataisos įstaigų pareigūnus – jiems 6 mėn.) ir tarnybiniai patikrinimai atliekami pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, kuri iki 2012-10-31 buvo taikoma išimtinai tik  karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu.

Be to, siekiant tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo įstatymo leidėjas numatė, jog nuo 2012-11-01 tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra (tarnybinio patikrinimo atlikimas) tapo galima ir tais atvejais, kai  pareigūnas perkeliamas į tarnybą kitoje biudžetinėje įstaigoje arba kai jis atleidžiamas iš pareigų.

Taigi tarnybinės nuobaudos skyrimo termino( 6 mėnesių) įtvirtinimas statutinių pareigūnų atžvilgiu lėmė, kad bendrasis nuobaudos skyrimo senaties terminas sutrumpėjo per puse. Priminsime, kad numatytas ir specialusis nuobaudos skyrimo terminas  - 3 metai, taikomas tais atvejais, kai yra atliekamas Seimo kontrolieriaus tyrimas, vidaus auditas, kitų kompetentingų įstaigų tyrimai.

Minėtais įstatymo projektais siekiama grąžinti statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu ankstesnį teisinį tarnybinės atsakomybės reguliavimą dėl nuobaudos skyrimo terminų. Kaip nurodoma projektų iniciatorių aiškinamuosiuose raštuose, dabar galiojantis reguliavimas sušvelnino tarnybinę atsakomybę pareigūnams.

Su įstatymo projektais galite susipažinti čia: 1 ir 2

2)      2013 m. kovo 21 d. Seimo posėdyje bus teikiamas ir Seimo nutarimo „Dėl statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo gairių patvirtinimo“ projektas.

Su gairių projektu galite susipažinti čia.

3)      Tame pačiame Seimo posėdyje numatyta teikti nemažai Darbo kodekso pataisas numatančius įstatymo projektus.

 Darbo kodekso 166 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektais siūloma praplėsti  sąrašą asmenų, kurie galėtų gauti ilgesnes kasmetines minimalias atostogas. Pagal projektą motina ir tėvas, auginantys 3 ir daugiau vaikų iki 16 metų, turėtų teisę į 35 dienų trukmės kasmetines atostogas. Taip pat siūloma, kad šią teisę įgytų ir asmenys, kurie vieni prižiūri neįgalų asmenį.

Pagal dabartinį reguliavimą tokią teisę turi darbuotojai iki aštuoniolikos metų, darbuotojai vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų,  neįgalieji bei kiti asmenys, kuriems įstatymai numato tokią teisę.

Su šiais įstatymo projektais galite susipažinti čia: 1 ir 2.

Darbo kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti atvejų sąrašą, kada asmenys galėtų pasinaudoti teise į nemokamas atostogas. Pagal projektą asmuo, slaugantis  neįgalų asmenį, šiam tikslui galėtų pasinaudoti nemokamomis atostogomis.

Priminsime, kad pagal dabartinį reguliavimą darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis šia teise gali naudotis gana ribotai (išskyrus jei yra kolektyvinė sutartis), kadangi  Darbo kodekse nustatyti konkretūs atvejai ir atostogų trukmė. Skirtingai nei dirbantiems pagal darbo sutartis valstybės tarnautojams (ir statutiniams) suteikiama platesnė teisė naudotis nemokamomis atostogomis. Valstybės tarnybos įstatyme numatyta jų maksimali trukmė – 3 mėnesiai, kuri nepriklauso nuo jų pasiėmimo tikslo.

Su šiuo įstatymo projektu galite susipažinti čia.

 Darbo kodekso 214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti garantiją, kad nėščioms moterims nuo 181 nėštumo dienos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios būtų sutrumpinamas darbo laikas  dešimčia valandų per savaitę, mokant darbuotojai priklausantį vidutinį  darbo užmokestį.

Šiuo metu galiojanti Darbo kodekso 214 straipsnio redakcija įtvirtina tik darbo laiko trumpinimą ar papildomos dienos suteikimą („tėvadienis“) tiems asmenims, kurie augina vaikus. Už papildomą laiką tokiems asmenims mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Pasak projektų iniciatorių, toks  reguliavimas siūlomas siekiant pagerinti socialines garantijas dirbančioms nėščioms moterims.

Su šiuo įstatymo projektu galite susipažinti čia.

Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę finansinių sunkumų turinčioms įmonėms leisti nustatyti iki 20 proc. mažesnį minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą mokesčių administratoriaus sprendimu pagal Finansų ministro nustatytą tvarką.

Remiantis šio projekto aiškinamuoju raštu, reguliavimo pakeitimai inicijuoti, kadangi yra pagrindo manyti, kad per pusę metų per du kartus minimaliąją mėnesinę algą (MMA) padidinus 25 procentais ne vienai smulkaus verslo įmonei gali kilti didelių sunkumų ar net iškilti bankroto grėsmė.

Su šiuo įstatymo projektu galite susipažinti čia.

Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma į šventinių dienų sąrašą įtraukti gruodžio 31 –ąją, Naujųjų metų išvakarių dieną (Kūčelių dieną).

Su šiuo įstatymo projektu galite susipažinti čia.

 Seimo komitetuose:

Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas šią savaitę svarstys Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bei Vidaus tarnybos statuto 16 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Šie projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto, 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Plačiau apie šiuos projektus rašėme anksčiau ir galite susipažinti čia.

 Socialinių reikalų ir darbo komitetas, paskirtas papildomu komitetu, svarstys Valstybės tarnybos įstatymo 4, 18, 18(1), 34 ir 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34(1) straipsniu įstatymo projektą. Juo siūloma papildyti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, kurios būtų be išlygų taikytinos ir statutiniams valstybės tarnautojams, sąrašą. Pagal projektą nuostatos dėl nušalinimo, jo pasekmių, įtakos stažo skaičiavimui  taptų taikomomis pareigūnams be išlygų.

Plačiau apie šį projektą rašėme anksčiau ir galite susipažinti čia.

Parengė teisininkė Simona Risovaitė