Seimo posėdžiuose:

2013 m. kovo 26 d. posėdyje  numatyta Profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 2, 3, 4, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių ir IV skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto teikimo procedūra.

Profesinių sąjungų steigimas, narystė

Projekte siūloma įtvirtinti, kad į profesines sąjungas valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu galėtų stoti darbinį veiksnumą turintys fiziniai asmenys (šiuo metu įstatyme vartojama formuluotė: asmenys, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje).  Taigi, dėl šio siūlymo galimai išsiplės asmenų ratas, krie galėtų stoti į profesines sąjungas.

Taip pat detalizuojama, jog įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygiu organizuotų profesinių sąjungų nariais galėtų būti tik įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai.  Tuo pačiu numatyta, kad valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos turėtų teisę pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją įmonėse, įstaigose, organizacijose steigti savo padalinius.

Pagal projektą būtų skiriamia dvejopo tipo narystė (profesinėse sąjungose), kuri priklausytų nuo darbinės veiklos teisinio pagrindo (darbo sutarties, valstybės tarnybos santykių):

-          tie profesinių sąjungų nariai, kurie teisėtai dirba pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėtų visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose.

 -          kiti profesinių sąjungų nariai turėtų visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose, išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms.

Profesinių sąjungų veikla

Projekte siūloma griežčiau apibrėžti darbdavio pareigą bendradarbiauti su profesine sąjunga teikiant informaciją. Dėl to numatyta, kad darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę vykdyti kitas funkcijas, numatytas šio Įstatymo 17 straipsnyje (profesinės sąjungos, jų inspekcijos informaciją dėl darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių laikymosi pažeidimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo arba sužinojimo apie pažeidimo padarymą momento perduoda Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui – taip pat projekte siūloma nauja nuostata).

Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad profesinės sąjungos atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu šie nariai  profesinių sąjungų posėdžiams ir jų pareigų vykdymui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip: už šį laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos

Kaip ir šiuo metu galiojanti garantija, tik šiek tiek pakoreguota, projekte numatyta, kad išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo , t.y. iš esmės formuluotė “renkamasis organas” keičiama į „atstovaujamasis organas“.

 Su šiuo įstatymo projektu gali te susipažinti čia.

Iš praėjusios savaitės Seimo posėdžio darbotvarkės į šios perkeltas Darbo kodekso pataisas numatančių įstatymo projektų pateikimo klausimas (Darbo kodekso 166 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas bei Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas). Plačiau apie šiuo projektus galite pasiskaityti čia.

 2013 m. kovo 28 d. Seimo posėdyje numatyta Seimo nutarimo „Dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių patvirtinimo“ projekto priėmimo procedūra. Priminsime, kad 2013 m. kovo 21 d. posėdyje Seimo nariai pritarė minėtam nutarimo projektui, pagal kurį iki 2013 m. gruodžio 1 d. Vyriausybė turės parengti bendrą statutinių pareigūnų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo įstatymą.

Su Seimo nutarimo ir gairių projektu galite susipažinti čia.

Seimo komitetuose:

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę kaip papildomi komitetai šią savaitę svarstys Valstybės tarnybos įstatymo 3(1) ir 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą bei Vidaus tarnybos statuto 24 ir 26 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą. Šiais įstatymų projektais siūloma keisti vidaus tarnybos pareigūnų (dėl Valstybės tarnybos įstatymo pataisų) ir kitų tarnybų statutinių pareigūnų tarnybinės atsakomybės taikymo institutą.

Priminsime, kad nuo 2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams Valstybės tarnybos įstatymo tarnybinės atsakomybės nuostata (30 str.) dėl atsakomybės taikymo terminų, taikytinos tvarkos ir kt. tapo be išlygų taikytinos statutiniams pareigūnams. Dėl šių pakitimų iš esmės pasikeitė vidaus tarnybos sistemos (ir ne tik) pareigūnams taikytino tarnybinės atsakomybės instituto nuostatos:

1)      sušvelnėjo pareigūnų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminas: Vidaus tarnybos statute numatytas 1 metų laikotarpis keičiamas Valstybės tarnybos įstatyme (30 str. 1 d.) įtvirtintu 6 mėnesių terminu;

2)      vidaus reikalų ministras neteko teisės inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimo dėl jam tiesiogiai nepavaldžių asmenų (vidaus tarnybos sistemos pareigūnų) ar inicijuoti tarnybinių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 6 d.), nes VTĮ 30 str. 1 d. numatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas tik valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva.

3)       dingo galimybė ginčus dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo spręsti ikiteismine tvarka (skundą pateikiant centrinių statutinių įstaigų vadovams), kadangi tiesiogiai be išlygų taikant VTĮ 30 str. 7 d. pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka (ta, kuri taikytina ir karjeros valstybės tarnautojams), o sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo skundžiami Administracinių bylų teisenos tvarka (30 str. 6 d.).

4)      sušvelnėjo pareigūnų tarnybinė atsakomybė, kadangi Vidaus tarnybos statuto (25 str. 1 d., 26 str. 7 d.), nuostatos, numatančios tarnybinės atsakomybės taikymą pareigūnams nepriklausomai nuo administracinio ar baudžiamojo proceso baigties, panaikinamos vadovaujantis be išlygų taikoma VTĮ 30 str. 4 d., pagal kurią tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir nuobauda skiriama tik tuo atveju, jei atsisakoma iškelti baudžiamąją ar administracinę bylą arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios ar administracinės atsakomybės.

Tokie pakitimai lėmė, kad statutinės tarnybos vienas iš tarnybos ypatumų – griežtesnė tarnybinė atsakomybė – iš dalies buvo panaikintas (kiekvienai statutiniai tarnybai liko galioti savitas tarnybinių nuobaudų sąrašas). Dėl to naujoji tvarka pareigūnams tapo palankesnė negu prieš tai galiojusi.

Atitinkamai minimais įstatymo projektais bandoma ištaisyti situaciją ir vėl įtvirtinti statutinės tarnybos griežtesnės tarnybinės atsakomybės ypatumą pilna apimtimi, t.y. pailginti  tarnybinės atsakomybės taikymo terminą iki 1 m. Iš esmės siūlomais pakitimais siekiama sugrąžinti iki 2012 m. spalio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą.

Papildomai Vidaus tarnybos statuto 24 ir 26 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projekte siūloma perrašyti VTĮ 30 str. 2 d. numatytą nuostatą dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo tų pareigūnų atžvilgiu, kurie statutinėje įstaigoje jau nebedirba (perkelti į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba tarnybos santykiai su juo jau nutrūkę). Be to, skirtingai nei šiuo metu numatyta, siūloma įtvirtinti reguliavimą, kad skiriant tarnybines nuobaudas būtų atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 

Su šiais įstatymo projektais galite susipažinti čia: 1 ir 2

Parengė teisininkė Simona Risovaitė