Kovo 13 d., ketvirtadienį LR Ikiteisminio tyrimo ir Lietuvos VRSRPS vardu  Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui ir Seimo nariams buvo įteiktas kreipimasis dėl Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 5¹ ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2308 (2) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo jį įregistravęs Seimo narys Algirdas Sysas ketino naujai reglamentuoti pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo taisykles, įtvirtinti nacionalinės, šakinės kolektyvinių sutarčių pasirašymo valstybės tarnybos įstaigose galimybes, šių sutarčių šalis.

Įstatymo projektu siūloma pareiginės algos bazinį dydį kasmet nustatyti valstybės tarnautojus atstovaujančių profesinių sąjungų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytoje nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, kurį patvirtintų Seimas priimdamas biudžetą.

Profesinių sąjungų atstovai siūlomame reguliavime įžvelgė siekius apsunkinti pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo procedūras, o kartu nublokštų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reguliavimą keliais metais į praeitį. Kaip pavyzdys diskusijose su Seimo nariais buvo švietimo sistema, kur nesant įstatymu apibrėžtoms darbo užmokesčio reguliavimo procedūroms ir aiškiems kriterijams, nuolat kyla socialinės įtampos.

Įstatymo svarstymas turėjo vykti jau šiandien, todėl profesinių sąjungų atstovai išvakarėse atliko įstatymo projekto analizę ir apie grėsmes nusprendė informuoti Seimo narius.

Profesinės sąjungos savo rašte teigiamai įvertino tas įstatymų nuostatas, kurios įtvirtina kolektyvinių darbo santykių valstybės tarnyboje procedūras, tačiau tai negali būti priedanga spekuliuoti valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu.

Savo kreipimesi profesinės sąjungos akcentavo tai, kad siūlomos įstatymo pataisos pažeistų valdžių pasidalijimo principą, tai taip pat prieštarautų 2004 m. Konstitucinio teismo nutarimu suformuluotai valstybės tarnautojų darbo užmokesčio doktrinai, kur sakoma, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis gali būti nustatomas tik įstatymu. „Abejotina, ar nacionalinės kolektyvinės sutarties dalyku gali būti pareiginės algos bazinio dydžio nustatymas. Įvertinant tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra profesinių sąjungų organizacijos ir Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, pabrėžtina, kad nacionalinis susitarimas negali saistyti Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios, juo labiau sukurti jam prievolių. Jei būtų priešingai, toks įstatymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam valdžių pasidalijimo principui. Dėl šios priežasties iš įstatymo projekto 2 str. 1 d. išbrauktinos nuostatos, kuriomis siūloma reglamentuoti bazinio dydžio nustatymą nacionaline kolektyvine sutartimi. Projektas taisytinas ES šalių pavyzdžiu, atsižvelgiant į Seime įregistruotuose įstatymų projektuose (Nr. XP- 1779 ir Nr. XP- 1780) siūlomas nuostatas“, teigiama rašte.

Profesinės sąjungos atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte  yra nurodyta klaidinanti informacija apie tai, kad šio įstatymo projektą pateikė Seimo valdybos nutarimu suformuota darbo grupė, kurioje dalyvavo valstybės tarnautojų profesinių sąjungų atstovai. „Valstybės tarnautojus atstovaujančių profesinių sąjungų vadovams nebuvo žinoma apie tokios darbo grupės veiklą, juo labiau jos sprendimus kolektyvinius darbo santykius sureguliuoti būtent taip, kad siūloma minėtu įstatymo projektu“- pabrėžė profesinių sąjungų lyderiai.

Susipažinę su įstatymo projektu frakcijos „Tvarka ir Teisingumas“ atstovas Seimo narys Julius Veselka frakcijos vardu paprašė išbraukti šio įstatymo projektą iš Seimo darbotvarkės, šiam siūlymui vieningai pritarė Tėvynės sjungos, Tvarka ir teisingumas, Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcija susilaikė.

Seimas balsų dauguma pritarė tokiam J. Veselkos siūlymui (Už –  71, prieš – 19, susilaikė 15), įstatymo projektas iš darbotvarkė išbrauktas.

Po šio posėdžio Seimo narys liberlacentristas Jonas Čekuolis pareiškė nuomonę kitą savaitę susitikti su profesinių sąjungų lyderiais bei atsižvelgiant į tai siūlyti geriausią sprendimą.

Priminsim, kad tai nėra pirmasis Seimo nario socialdemokrato Algirdo Syso bandymas koreguoti bazinio dydžio reguliavimą.  Įdomu tai, kad A. Syso projekto svarstymui nepritarė pusė Seime balsavusių jo partiečių - socialdemokratų, valstiečių liaudininkų balsai pasiskirstė po lygiai, vieningai prieš siūlymą išbraukti Įstatymo projektą balsavo neseniai valdančiąją tapusi Naujoji sąjunga.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų grupė  ir Lietuvos vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga abi kartu vienija apie 8 tūkst. Lietuvos valstybės tarnautojų, dirbančių daugiau nei trisdešimtyje Lietuvos miestų.

Išsamesnius balsavimo rezultatus pamatysite čia.

Įstatymo pojektą galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos.