Jau ne kartą rašėme apie policijos reformą, kuri turėtų startuoti šių metų spalio 1 dieną, ir kuri yra labai svarbi pilietinės visuomenės formavimuisi bei jos saugumui.

Priminsime, kad, siekiant policijos įstaigų padalinių veiklos tęstinumo, žemesnės pakopos policijos komisariatai (kurie vadintųsi tiesiog policijos komisariatais) būtų teritorinių policijos įstaigų – vyriausiųjų policijos komisariatų (VPK) – struktūriniai padaliniai ir vykdytų jiems pavestas funkcijas savivaldybių teritorijose, o policijos nuovados – seniūnijos ar kelių seniūnijų teritorijoje.

Policijos įstaigų struktūra būtų suvienodinta ir taptų aiškesnė bei skaidresnė, pagerėtų policijos personalo ir finansų valdymas. Manoma, jog įgyvendinus reformą, policijos įstaigos butų valdomos efektyviau: sumažėtų policijos įstaigų valdymo išlaidos, o sutaupytas lėšas butų galima skirti tiesioginėms policijos funkcijoms atlikti. 

Pakeitimai taip pat leistų sukurti ir įdiegti vidaus reikalų sistemos vadovaujančių pareigūnų rotacijos sistemą. Policijos įstaigos vadovas būtų skiriamas penkerių metų laikotarpiui, kurį  Policijos generalinis komisaras galės pratęsti dar iki penkerių metų. Į vadovų pareigas skaidrios atrankos būdu turėtų būti skiriami tik geriausi ir gabiausi darbuotojai.

Šie pakeitimai numatomi Policijos veiklos įstatymo antrojo skirsnio pavadinimo, 11, 12, 14 straipsnių pakeitimo bei Vidaus tarnybos statuto 2, 10, 15, 34, 37, 51, 53, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projektuose, kurie  šiuo metu yra svarstomi LR Seime.

Lietuvos Respublikos Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų (LR ITĮPS) grupės taryba, apsvarsčiusi minėtus įstatymo projektus, šių metų liepos 1 d. kreipėsi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų vadovus prašydama, kad Vidaus tarnybos statuto projektas būtų papildytas nuostata dėl pareigūnų atstovų dalyvavimo atrankos procedūrose, t.y., kad renkant policijos įstaigų vadovus, atrankose galėtų dalyvauti profesinės sąjungos atstovai ir komisijoje turėtų vieną balsą.

Profesinių sąjungų prašymui buvo pritarta iš dalies - šiuo metu Seime svarstomo Vidaus tarnybos statuto projekto 3 straipsnyje yra nuostata, kad   „jei atranką organizuoja vidaus reikalų įstaigoje veikianti atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija, vienu iš šios komisijos narių gali būti skiriamas profesinės sąjungos atstovas.“

Profesinėms sąjungoms atrodo nepriimtina, kad įstatyme, kuris reglamentuoja statutinių įstaigų veiklą, pareigūnų teisės ir pareigos nustatomos aiškiai vartojant žodžius  “jei  veikia atrankos komisija”, “gali būti skiriamas”.

 „Įstatyme turėtų būti aiškus Seimo sprendimas dėl to, kad įstaigoje turi veikti atrankos komisija ir turi būti į ją skiriamas vienas profesinių sąjungų atstovas. Todėl pritariame profesinių sąjungų požiūrį išreiškiančiam Seimo nario teisininko Kęstučio Čilinsko pasiūlymui Vidaus tarnybos statuto įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Jei atranką organizuoja Atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje veikianti veikia atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija. Vienu iš šios komisijos narių gali būti skiriamas profesinės sąjungos atstovas.“, - teigia LR ITĮPS grupės pirmininkas T. Vaitkunskas.

Pasak T. Vaitkunsko, Seimo narių pritarimas tokiam reglamentavimui turėtų esminės įtakos darbuotojų motyvacijai, užtikrintų Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto karjeros principo įgyvendinimą, be to būtų užtikrintas karjeros vidaus reikalų sistemoje skaidrumas. Tuo tarpu Vidaus reikalų ministeriją atstovavęs A. Šakočius tikino, kad esant statutinių santykių pobūdžiui, profesinių sąjungų dalyvavimas atrankoje negalimas - tai reikštų profesinių sąjungų įtaką valdymo sprendimams. 

Seimo narys Kęstutis Čilinskas Pareigūnams.lt tikino, jog į teisėjų atrankos komisiją pusė narių skiriami visuomenės atstovai, net nedirbantys teismuose, o šiuo atveju, kai kalbame apie statutinių pareigūnų karjerą, dviprasmiškomis Statuto projekto nuostatomis bandoma išvengti bent vieno pareigūnų profesinės sąjungos nario, t.y. ne svetimo tarnybai žmogaus dalyvavimo atrankos komisijoje.

„Todėl Vidaus tarnybos statute privalo būti aiški nuostata, įpareigojanti vidaus reikalų įstaigas vykdyti skaidrias atrankas į aukštesnes pareigas, atrankos komisijoje būtinai dalyvaujant profesinės sąjungos nariui.“,- pažymi K. Čilinskas.

LR ITĮPS pirmininkas T. Vaitkunskas tikisi, jog šiomis dienomis, kai Seime yra sprendžiamas pareigūnų karjeros skaidrumo klausimas ir apskritai policijos reformos ateitis,  profesinių sąjungų iniciatyvoms pritars dauguma Seimo narių. Šiuo tikslu profesinės sąjungos asmeniškai kreipėsi į kiekvieną Seimo narį.

LR ITĮPS grupės pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas Pareigūnus.lt informavo, kad leidimas pareigūnų atstovams dalyvauti atrankos procese užtikrintų pasitikėjimą karjera vidaus reikalų sistemoje, kuris yra stipriai pašlijęs. Jis abejojo, ar pvz. vieno pareigūnų atstovo dalyvavimas septynių ar devynių narių komisijoje galėtų turėti esminių įtakų galutiniams sprendimams. Tačiau tai neabejotinai sumažintų piktnaudžiavimus, paaukštinant pareigūnus.   Pasak V. Bako,  šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė K. Čilinsko ir profesinių sąjungų siūlytai Statuto pataisai, užtikrinančiai pareigūnų karjeros skaidrumą.

Keisčiausia tai, kad labiausiai minėtiems pakeitimams priešinosi komiteto socialdemokratų frakcijos atstovai - komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir Albertas Sereika. Siūlymui leisti darbuotojų atstovui dalyvauti atrankos procese nepritarė Naujosios sąjungos (Socialliberalų) frakcijos narė Nijolė Steiblienė. 

Profesinių sąjungų iniciatyvoms pritarė komiteto nariai, Konservatorių frakcijos atstovai - Kęstutis Čilinskas bei Vidmantas Žiemelis.