Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame reiškia susirūpinimą žiniasklaidoje pasirodžiusiais Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus ir Seimo nario V.Rinkevičiaus komentarais, dėl policijos patrulių veiksmų. Vilniaus Gedimino pr. 2008-09-07 įvyko incidentas tarp prekiautojų ekologiškais produktais ir policijos patrulių.

V.Rinkevičius 2008-09-09 surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad "visiškai natūralu, kad toks policijos elgesys sukėlė pagrįstą sulaikytojų ir sulaikymą stebėjusių kavinės darbuotojų bei lankytojų pasipiktinimą, nes prekyba ekologiškais produktais vyko visiškai teisėtai pagal abiejų pusių pasirašytą sutartį. Čia prekyba minėtais produktais pagal sutartį gali vykti kas antrą sekmadienį. Akcijos metu galima produktų ir paskanauti, ir nusipirkti", spaudos konferencijoje tvirtino politikas. "Reikia tik džiaugtis, kad ekologiškų produktų augintojai ir miesto prekybininkai taip gražiai bendradarbiauja, propaguoja sveiką mitybą ir skatina gamtai draugišką ūkininkavimą. Tokius reiškinius turėtume skatinti, o ne jiems trukdyti, o juo labiau bausti. Tai visiškai nesuprantami dalykai. Nejaugi Vilniaus mieste didžiausias pavojus jo gyventojams ir svečiams yra ekologiškų produktų prekybos vietoje? Nejaugi policininkai nemato ar nenori matyti rimtų nusikaltimų?", retoriškai klausė V.Rinkevičius“.

Neginčijame, kad V.Rinkevičius, būdamas tautos išrinktuoju, tikriausiai puikiai išmano įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius tiek policijos veiklos ypatumus, tiek prekybos verslo galimybes. Norėtume tik priminti, kad tokia savivaldos institucija, kaip Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar 2002-03-27 sprendimu Nr. 519 patvirtino prekybos viešosiose vietose taisykles, kurių reikalavimų nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę, įvardytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 167 straipsnyje. Šių taisyklių 19 punkto nuostatos imperatyviai nustato 6 pagrindinius reikalavimus prekeiviams, kurių privalu laikytis. Vienas šių reikalavimų yra „..turėti  leidimą prekiauti...“. V.Rinkevičius teigė, kad prekyba vyko teisėtai, o štai ūkininkai pripažino, kad prekybos leidimo neturėjo. Taigi ar šie prieštaravimai, pateikti viešam visuomenės įvertinimui,  nesukelia jokių pasekmių ar bent abejonių?

LNK televizijos „Žinių“ laidoje 2008-09-09 nuskambėjo LR Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus žodžiai „yra ryškus piktnaudžiavimas ir pareigūnų įgaliojimų viršijimas, ir aš atlieku tą tyrimą, ir išsiaiškinęs aišku paprašysiu, kad kalti pareigūnai būtų įspėti ar baudžiami...“.

Policijos profsąjunga yra įsitikinusi, kad Lietuvos Respublika yra teisinė valstybė ir jos teritorijoje realiai egzistuoja toks principas, kaip nekaltumo prezumpcija. Policijos profsąjunga nesiima vertinti incidento detalių bei daryti teisines išvadas iki tol, kol nebus atliktas išsamus šio įvykio tyrimas bei išsiaiškintos visos incidento aplinkybės. Tačiau, gyvenant civilizuotoje demokratiniais pagrindais veikiančioje visuomenėje, privalu laikytis įstatymų bei nustatytų elgesio normų, kurios vienodai privalomos tiek valstybės valdymo institucijoms, tiek įstatymų leidėjams, tiek eiliniams piliečiams. Todėl didelį susirūpinimą kelia R.Valentukevičiaus, atliekančio tyrimą dėl minėtų pareigūnų veiksmų, šališka ir galimai neobjektyvi (ar gali būti priimtas objektyvus sprendimas, neištyrus bet kurio įvykio aplinkybių?) pozicija, išreikšta viešai televizijos laidoje. Juk tokie žodžiai suponuoja nuomonę, kad policijos pareigūnai jau yra kalti- „“ryškiai piktnaudžiavę“ (Seimo kontrolierius, matyt turėjo omenyje piktnaudžiavimą tarnyba, tik neprisiminė to pasakyti TV laidoje) ir „viršiję įgaliojimus“. O ar galima pripažinti žmones kaltais, neatlikus tyrimo ir nepateikus jo išvadų? Be abejo, istorijoje galima rasti ir tokių „teisingumo“ pavyzdžių, kaip antai- specialūs įsakymai, dėl gyventojų deportacijos, masinių žudynių ar „teisingumo vykdymo“ koncentracijos stovyklose, kurie būdavo priimami „bez suda i sledstvija“. Bet juk visi tikimės, kad gyvename demokratinės santvarkos sąlygomis.

Taigi ar R.Valentukevičiaus ir V.Rinkevičiaus viešos ir subjektyvios nuomonės pareiškimas visuomenei nedaro prielaidų formuoti tendencingą pseudoteisinę praktiką? Tokie neapgalvoti pareiškimai veda prie to, kad ateityje galbūt kiekvienas viešai apkaltintas ir be teismo ar tyrimo pripažintas kaltu asmuo nebeturės jokios teisės tiek į gynybą, tiek į objektyvų visų aplinkybių išnagrinėjimą. Iškreiptas teisingumo suvokimas tikrai neprisideda prie visuotinės gerovės valstybės modelio formavimo. Dar daugiau,- jis tiesiog atlieka „mauro“ darbą- kiršina policiją su visuomene, pakerta ir taip palyginti trapius tarpusavio pasitikėjimo pamatus, tad nenuostabu, kad kyla klausimas- kam visa tai naudinga? Nebūtų itin naivi nuomonė, kad galimai tai yra artėjančių rinkimų į LR Seimą nulemtas veiksnys. Juk atvirai trypiant policijos institutą ir dedantis žmonių teisių gynėjais- „tvirtą kumštį“ turinčiais liaudies herojais, tokių mikrokarų laimėtojais dažniausiai lieka žmonės, kurie tokiais „teatriniais-komedijiniais“ veiksmais kelia savo politinius reitingus, o politinio bagažo turinį plečia populistinių faktorių pagalba (pagrindinis leitmotyvas-‚visi žiūrėkite, kaip AŠ ginu piliečius“). Nekaltumo prezumpcijos principas minėtų eilinių (labiausiai neginamų) policijos patrulių atžvilgiu kažkodėl visiškai negalioja.

Būtų teisinga, jeigu LR Seimas išreikštų savo tvirtą poziciją-ar Lietuvoje galioja LR Konstitucija ir joje įtvirtintas trijų valdžių padalijimo principas, nekaltumo prezumpcijos principas bei kurioje teisingumo funkcija priskirta tik teismui, o ne atskiriems politikams ar valstybės pareigūnams. Liūdnai juokaujant galima pastebėti, kad šioje istorijoje yra ir vienas viltį teikiantis veiksnys- viešai nebuvo pasakyta kokios būtent konkrečios nuobaudos bus paskirtos policininkams. O juk jiems būtų visai įdomu iš laikraščių ar televizijos, nesibaigus tyrimui ir neišeinant iš namų, sužinoti ką konkretus pareigūnas pažeidė ir kokia nuobauda jam bus taikoma. Kam gaišti laiką paaiškinimų, parodymų teikimui ir kitiems procesiniams veiksmams, jeigu tai atlieka kas nors kitas? Gal ir tyrimo nebūtina atlikti- pasižiūrėjome televizijos laidą ir „supaprastinto“ proceso tvarka per 5 min. priimkime sprendimą bausti. Tiesiog neturintis analogų teisingumo vykdymo progresas...

Trumpai panagrinėkime, kas vis dėl to įvyko nelemtąją rugsėjo 9 ir kodėl kilo toks triukšmas, dėl palyginti nepavojingo visuomenei nusižengimo? Profsąjungos duomenimis, mieste patruliuojantys pareigūnai gavo nurodymą išsiaiškinti ar akcijos „Dūzgiantis prospektas“ metu  prie kavinės „Cafe de Paris“ daržovėmis prekiaujantys asmenys tinkamai vykdo prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimus. Atvykusiems pareigūnams daržovėmis minėtoje vietoje prekiavęs asmuo nepateikė leidimo prekybai, todėl policininkai nustatė administracinio teisės pažeidimo požymius, o būdami neįgalioti už šios rūšies pažeidimus surašyti  protokolų bei neturėdami visų būtinų protokolų surašymui duomenų, vadovaudamiesi LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 263 straipsnio nuostatomis, priėmė sprendimą pristatyti asmenis į policijos įstaigą. Prekiautojui pranešus apie šį sprendimą ir keliskart mandagiai pasiūlius vykti į Vilniaus m. 3-ąjį policijos komisariatą, ūkininkas, matyt minios sindromo palaikomas, o gal dėl kitų asmeninių priežasčių atsisakė vykdyti teisėtus policininkų reikalavimus. Tuomet policijos pareigūnai, minimaliai naudodami įstatymais leidžiamą prievartą, paėmė teisės pažeidimą padariusį asmenį už parankių ir pradėjo vesti prie tarnybinio automobilio, ketindami įvykdyti įstatymuose numatytus veiksmus ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą. Deja, bet „minios teisės kodeksu“ besivadovavęs pristatomo asmens draugas (o gal pažįstamas), nusprendė neleisti policininkams atlikti teisėtų veiksmų ir panaudodamas fizinę jėgą, pradėjo laužti vieno pareigūno ranką (šiuo metu minėtas pareigūnas, dėl rankos traumos gydosi ir negali dirbti). Policininkams išsikvietus pastiprinimą, abu incidente dalyvavę asmenys buvo nugabenti į policijos komisariatą, kur jiems buvo iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos. Policijos profsąjunga, skirtingai nuo aukščiau paminėtų R.Valentukevičiaus ir V.Rinkevičiaus, nesiima vertinti administracinių bylų iškėlimo bei kitos procesinės teisenos teisėtumo, kadangi tai yra tik teismo kompetencija. Taip pat nevertina incidento metu vykusio bendravimo,  kultūros ir etikos aspektais, kadangi dėl šių aplinkybių atliekami tyrimai tiek Seimo kontrolieriaus institucijoje, tiek Vilniaus m. vyriausiajame policijos komisariate.

Policijos profsąjunga nesiima teisėjo vaidmens ir tiki, kad tyrimai abiejose institucijose bus atlikti profesionaliai ištyrus visas įvykio aplinkybes, o sprendimai bus priimti vadovaujantis teisėtumo ir teisingumo principais bei galiojančiais teisės aktais. Tačiau reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusias tendencingas, neobjektyvias ir šališkas, be teisinio pagrindo pareigūnus apkaltinusias nuomones, profsąjunga negali likti abejinga ir pareiškia, kad visuomet vertins policijos pareigūnų veiklą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, ir to paties prašo bei tikisi iš visų valstybės institucijų.

Primename, kad daugelis filosofijos, kriminologijos ir psichologijos teorijų nurodo,  kad nuo mažų dalykų, palaipsniui pereinama prie didesnių, todėl jeigu nekreipsime dėmesio į nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimus, ateityje galime sulaukti autoritarinės arba anarchistinės santvarkos apraiškų.