Gruodžio 8 d., pirmadienį, susitikę aštuonių Vidus reikalų sistemos įstaigų pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų lyderiai aptarė krizės įveikimo plano bei Vyriausybės programos poveikį  pareigūnų interesams.

Susitikime dalyvavo Vytautas Bakas (NPPSS), Vytautas Lamauskas (LPPS), Vladas Sanda (VMDPS), Gintautas Lagunavičius (VRSRPS), Tomas Vaitkunskas (LR ITĮPS), Saulius Džiautas (LUGPSS), Vladimir Banel (LPPPS). 

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininko Vytauto Lamausko, profesinės sąjungos iki šiol vengė eskaluoti gandus apie galima teisėsaugos institucijų finansavimo mažinimą. Tačiau skaičiai, kurie įtraukti  į Vyriausybės programos projektą verčia atvirai kalbėti apie pasekmes, kurias sukels taupymas visuomenės saugumo sąskaita.

Profesinės sąjungos duomenimis, praeitą penktadienį ministerijoje susirinkę Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai aptarė galimas finansavimo mažinimo pasekmes. Pareigunai.lt žiniomis, vien policijoje sumažinus  finansavimą darbo užmokesčiui, gali tekti atleisti daugiau, nei du tūkstančius policijos pareigūnų, o priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, taip pat valstybės sienos apsaugos tarnyboje - daugiau, nei tris šimtus.

LPPS pirmininkas Vytautas Lamauskas neabejoja, kad tokie procesai sukels didžiules įtampas Vidaus reikalų įstaigų viduje, be to, turės neigiamą įtaką visuomenės saugumo užtikrinimui.

Neseniai įsteigto Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas jau kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą, prašydamas jau artimiausiu metu surengti susitikimą su pareigūnų bendruomenės atstovais.

Pareigūnų profesinės sąjungos: gali tekti rinktis-ar gauti visą užmokestį, ar atleisti dalį pareigūnų

Po diskusijų buvo prieita išvados, kad Vyriausybės programos nuostatų perkėlimas į 2009 metų valstybės biudžetą pritaikant formule "12-15-10" labiausiai smogtų pirminės ir viduriniosios grandies pareigūnams, dirbantiems policijoje, valstybės sienos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įstaigose. Pvz. vien policijoje darbo užmokesčio fondo sumažinimas 12 proc. reikštų, kad iš suplanuoto biudžeto paimama 78 mln. litų., o tai savo ruožtu yra daugiau nei 2 tūkst. pareigūnų vidutiniai metiniai atlyginimai. Esant tokiai situacijai, sunkiai įsivaizduojamos pareigūnų priemokos už darbą naktį, viršvalandžius, budėjimus. Tokia situacija jau nuo kitų metų sausio gali skatinti masiškai pažeidinėti darbo laiko apskaitą vengiant įtraukti tuos laikotarpius, kai pareigūnas dirba ilgiau, nei nustatyta darbo laiko norma.

Pagaliau patys pareigūnai taps situacijos įkaitais – ar tinkamai mokėti už darbą ar atleisti dalį kolegų.

Atsižvelgdami į šiuos ir kitus argumentus, susitikimo dalyviai sutarė dėl vieningo tikslo – siekti, kad 2009 metų biudžeto projekte, kurį teikė dar mažumos vyriausybė, esantys darbo užmokesčio asignavimai nekistų.

Profesinių sąjungų lyderiai taip pat sutarė dėl šešių siūlymų, kuriuos ketina teikti Vidaus reikalų ministrui, Vyriausybės bei Seimo vadovams, Seimo komitetų ir opozicijos vadovams. Manoma, kad šie siūlymai padėtų papildomai sutaupyti apie 100 mln. litų valstybės biudžete. Šios lėšos savo ruožtu galėtų būti skiriamos visuomenės saugumo užtikrinimo srityje dirbančioms institucijoms.

Pareigūnų bendruomenės atstovai susitiks su Vidaus reikalų ministru

Gruodžio 9, antradienį, su besisteigiančios NPPSS pirmininku Vytautu Baku telefonu susisiekė naujosios Vyriausybės vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Sutarta, kad ministras pareigūnų bendruomenės atstovus priims vidaus reikalų ministerijoje pirmąją savo darbo dieną  11 val.   Tuo tarpu šiandien Vyriausybės programą svarstęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė Vyriausybės programai: už programos projektą nebalsavo netgi valdančiosios koalicijos partnerių - Tautos prisikėlimo partijos - atstovai. Pareigūnų interesus Seime atstovavo LUGPSS pirmininkas Saulius Džiautas.

Pateikiame ištrauką iš Vyriausybės programos projekto:

„Taupymas ir efektyvus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas

Sumažinsime, palyginti su ankstesnės Vyriausybės Seimui pateiktu valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektu:

- valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių asignavimus darbo užmokesčiui vidutiniškai 12 proc. (taip pat ir socialinio draudimo įmokas), išskyrus pedagogų darbo užmokestį. Pedagogų darbo užmokesčiui didinti papildomai skirsime ne dabar numatytus 1 mlrd. 91 mln., o 861 mln. litų, atitinkamai sulėtindami jų darbo užmokesčio augimo tempą, palyginti su tempu, kuris buvo numatytas dar iki krizės ankstesnės Vyriausybės patvirtintoje darbo užmokesčio didinimo programoje. Didinsime ir socialinių, kultūros ir meno, mokslo darbuotojų ir dėstytojų darbo užmokestį, tik mažiau, negu buvo numatyta iki krizės, laikydamiesi visuotinio aukščiau nurodyto asignavimų darbo užmokesčiui mažinimo principo;

- asignavimus, skiriamus valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidoms, ir specialiąsias dotacijas savivaldybėms vidutiniškai 15 proc. (pirmiausia atsisakysime perkamų viešųjų ryšių, iki būtino minimumo sumažinsime limitus pokalbiams mobiliaisiais telefonais, transportui, reprezentacijai, atsisakysime neprioritetinių užsienio komandiruočių, kanceliarinių ir kitų prekių bei paslaugų, nesusijusių su pagrindine valstybės institucijų veikla);*

- asignavimus investicijoms ne mažiau kaip 10 proc., pirmiausia atsisakydami investicijų automobiliams, baldams, buitinei technikai ir kitam pagrindinei veiklai nebūtinam turtui;*“