Lietuvos valdžios realizuojamas krizės įveikimo planas pažeidžia proporcingumo bei teisingumo principus ir sumažins valstybės bei visuomenės saugumą ir asmens teisių apsaugą, teigiama Teisės projektų ir tyrimų centro pranešime.

Pasak Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos nario Vytauto Bako, naujoji Vyriausybė reaguoja į krizę grubiu aritmetiniu būdu. Siekiama kuo daugiau gauti pajamų į biudžetą labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių sąskaita - kultūros darbuotojų, policininkų, medikų, mokytojų, kūrėjų, amatininkų, smulkių ir vidutinių verslininkų. Antai 2009 m. biudžeto projekte numatyta beveik 200 mln. litų sumažinti teisėsaugos finansavimą, tuo tarpu Seimo narių ir ministrų algoms, valdovų rūmų statybai, karinės technikos įsigijimui, ministerijų pastatų remontui, tuo pačiu - šiuos remontus atliekančioms bendrovėms skiriamos  didelės papildomos lėšos. Analizė rodo, teigia V.Bakas, jog Vyriausybės prioritetas - didinti valdžios viršūnės ir su ja susijusių stambių bendrovių pajamas likusios visuomenės sąskaita. 
 
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas pabrėžia, jog Lietuvos valdžia, skirtingai, nei Vakarų šalys, nemato ar nenori matyti krizės priežasčių. Tiek JAV, tiek Prancūzijos vadovai nurodė pagrindinę krizės priežastį, kuri Vakarų spaudoje buvo apibūdinta taip: laisvoji rinka pavirto į „laisvų lapių siautėjimą laisvų vištų vištidėje“. Stambios monopolijos, visų pirma, energetikos, pradėjo uždirbinėti milijardus litų, nekurdamos jokio produkto, bet spekuliuodamos bevertėmis „burbulinėmis“ akcijomis. JAV energetikos bendrovės „Enron" akcijos buvo praskolintos, tačiau bendrovės valdytojai nusipirkdavo melagingus gerus auditorių vertinimus ir už realiai nieko nevertą, praskolintą, akcinį kapitalą manais gaudavo iš investitorių realius milijardus dolerių, kuriuos greit paversdavo dividendais ir išsimokėdavo.

Labai panaši situacija, teigia K.Čilinskas, buvo be pinigų privatizuojant  Vakarų skirstomuosius tinklus, o vėliau – per "Leo LT" bendrovės sukūrimą - ir Lietuvos energijos, Rytų skirstomųjų tinklų ir dviejų elektrinių kapitalą. K.Čilinskas pabrėžia, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas pateikė visuomenei informaciją apie tai, kaip privati bendrovė dirbtinai sukėlė kapitalo vertę, įkeitė bankui, išsimokėjo milijardinius dividendus, o po to už tokias „išsunktas“ akcijas be konkurso įsigijo 38,3 procentų Leo LT kapitalo, t.y., daugybę milijardų litų vertas Lietuvos energetikos sistemas ir jų duodamą pelną.
 
Pasak K.Čilinsko, JAV valdžia, kovodama su tokiomis krizės priežastimis, priėmė teisingą sprendimą - pradėjo baudžiamą tyrimą dėl energetikos bendrovės „Enron“ veiksmų ir ėmėsi priemonių prarastiems pinigams sugrąžinti. Lietuvos valdžia lengvai papildytų biudžetą be mokesčių didinimo ir be paprastų žmonių diržų veržimo, jei imtųsi priemonių panaikinti neteisėtus energetikos privatizavimo sandorius ir valstybei būtų sugrąžinti apie 3 mlrd. litų dividendų bei 38,3 proc. energetikos kapitalo, kurį pardavus skaidriame konkurse, valstybės biudžetas praturtėtų maždaug 7 mlrd. litų. 

Tačiau, teigia K.Čilinskas, pagal krizės „įveikimo“ planą privatūs LEO savininkai gauna papildomą dovaną iš valstybės - padidinamos elektros kainos, vadinasi - privačių savininkų pelnas visų vartotojų sąskaita. Toks planas iš tikrųjų yra ne krizės įveikimo, o krizės gilinimo planas, nes tęsiami veiksmai, kurie sukėlė krizę: „laisvų lapių apetitui patenkinti sukamos galvos „laisvoms vištoms“.
 
Pasak V.Bako, neatsakingai didinant mokesčius, ignoruojant socialinius padarinius, išaugs mokesčių slėpimas, tyčinių bankrotų skaičius, sukčiavimai, neteisėtų pinigų legalizavimas ir finansinių nusikalstamų grupuočių veikla, disponuojant nešvariais pinigais, skolinant juos mainais į įkeistas įmones, didės korupcija, viešosios tvarkos pažeidimai, nepilnamečių nusikalstamumas. Teisėsaugos finansavimo silpninimas augant nusikalstamumui bei socialinėms įtampoms, reiškia, kad valstybės gydymui pasitelkiami nuodai, o ne efektyvūs vaistai.