Teisės projektų ir tyrimų centro (TPTC) tarybos pirmininko, buvusio parlamentaro Kęstučio Čilinsko nuomone, 2009 m. valstybės biudžeto rodiklius patvirtinęs įstatymas, o taip pat „antikriziniai“ mokesčių įstatymai gali atsidurti Konstituciniame Teisme. Asmenys, kurie nukentės dėl minėtų įstatymų, galės savo teises ginti teisme, prašydami jo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad ištirtų, ar minėtos įstatymų normos neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad valdžia turi tarnauti žmonėms, o taip pat Konstitucijoje įtvirtintiems socialinio teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams.
K.Čilinsko teigimu, nė viena Vakarų valstybė nepasirinko tokių antikrizinių sprendimų, kaip Lietuva. Daug kur stengiamasi padėti visuomenei mažinant mokesčius, o kas liečia energetikos tiekimo kainas, tai Europos Sąjungos Parlamentas tiesiog uždraudė jas didinti. Tuo tarpu, Lietuvos valdžios sprendimai nėra remiantys verslą ir visuomenę, o priešingai - didinami mokesčiai, mažinama parama ir taip iš visuomenės „kišenės“ atimti pinigai perdedami į dvi „kišenes“. Viena - monopolinės energijos teikimo bendrovės, kita - valstybės biudžetas, ypač ta jo dalis, kuris skirta valstybės centrinėms įstaigoms išlaikyti.
Teisės projektų ir tyrimų centras nurodo, kad 2009 metais numatomas rekordiškai didelis centrinių valstybės įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, 2008 m. biudžete Vyriausybės ir jos kanceliarijos išlaikymui buvo skirta 37, 1 mln. litų, o „antikriziniame“ 2009 m. biudžete - 40,7 mln. litų. Seimui ir jo kanceliarijai 2008 metais pastato rekonstrukcijai ir remontui buvo skirta daugiausiai per visą Seimo gyvavimo laikotarpį - 124,8 mln. litų, bet neseniai priimtu ir Prezidento pasirašytu 2009 m. biudžetą patvirtinusiu įstatymu Seimo ir jo kanceliarijos reikmėms skirta dar daugiau, t.y., 125,4.mln. litų.
Nuo 2009 m. bus sumažinta parama informacinių technologijų plėtrai, t.y., nebus kompensuojama dalis išlaidų kompiuteriams įsigyti. Tačiau gyventojų sąskaita praturtėja šios srities valdžios įstaiga: vyriausybiniam Informacinės visuomenės plėtros komitetui 2009 metams įstatymas skyrė žymiai daugiau lėšų - vietoje 2008 metais skirtų 85 mln. litų 2009 metams skirta 109 mln. litų. Ūkio ministerijai 2008 m. buvo skirta 971,5 mln. litų.
Naujos valdžios atstovai paskelbė, kad taupys lėšas ir ūkio ministerijos pagrindu įkurs dvi ministerijas (ūkio ir energetikos), kurių išlaidos bus mažesnės, nei vienos, buvusios ūkio ministerijos. Tačiau pagal 2009 biudžeto rodiklius patvirtinusį įstatymą, senosios ūkio ministerijos pagrindu įsteigtoms minėtoms dvejoms ministerijoms skiriama dar daugiau, nei buvo iki „antikrizinio“ plano - 1 milijardas 41 milijonas litų. Minėti pavyzdžiai rodo, teigia K.Čilinskas, kad biudžetas „subalansuojamas“, mokesčiai didinami, valstybės parama gyventojams mažinama prisidengiant krizės motyvu, bet tas motyvas netaikomas pagrindinių valdžios įstaigų atžvilgiu. Jos pasitvirtina sau didesnes, nei anksčiau, išlaidas, tarsi valstybė žengtų ne į krizės, o gausaus pertekliaus metus. Tuo pažeidžiami konstitucinis principas, pagal kurį valdžia turi tarnauti žmonėms, o taip pat teisinės valstybės, proporcingumo ir solidarumo principai, pagal kuriuos centrinės valdžios įstaigos, valdžios atstovai ir politikai antikrizines „diržų suveržimo“ priemones turi taikyti sau ne mažesniu lygiu, nei likusiai visuomenei.
K.Čilinsko nuomone, teisėtumo požiūriu abejotinas SODROS mokesčio padidinimas kai kurioms kategorijoms asmenų, todėl sportininkų protestai - pagrįsti. Draudimo įmokos didinamos, bet tų įmokų mokėtojams negarantuojami SODROS draudiminiai įsipareigojimai, proporcingai padidintoms įmokoms. Valstybė tiesiog nusavina žmonių pinigus SODROS naudai ir sprendžia dėl tų pinigų naudojimo: kiek liks įmokų mokėtojų pensijoms ir pašalpoms, kiek SODROS vidaus reikmėms, kiek valstybės įsipareigojimams ir t.t. Teisės projektų ir tyrimų centras pažymi, kad priimtais įstatymais didinamas finansavimas centrinėms valstybės įstaigoms ir tuo pačiu sudaromos geresnės sąlygos Seimo nariams, ministrams, juos aptarnaujantiems pareigūnams, o valstybės įstaigoms ir tarnautojams, aptarnaujantiems piliečius sąlygos bloginamos.
TPTC tarybos nario, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovo Vytauto Bako teigimu, 2009 m. biudžete beveik 200 mln. litų mažinamas teisėsaugos finansavimas bei darbuotojų bazinis mėnesinis atlyginimas. Tuo bus padaryta žala tiesiogiai žmonių saugumą užtikrinančioms teisėsaugos institucijoms ir pareigūnams, smuks teisėsaugos institucijų galimybės užtikrinti visuomenės saugumą bei suvaldyti kriminogeninius procesus – su nelegalia migracija bei valstybės ekonominėmis krizėmis susijusį nusikalstamumą (prekyba žmonėmis, neteisėta akcizais apmokestinamų prekių apyvarta, pinigų plovimas, prekyba narkotikais, valstybės išorinių sienų pažeidimai, viešosios tvarkos pažeidimai ir kt.).
Pasak V.Bako, teisėsaugos institucijų profesinės sąjungos, kaip jau yra buvę analogišku atveju, gins savo darbuotojų teises, kitų metų pradžioje inicijuodamos aktyvias pilietines priemones, taip pat kreipsis į teismą bei Konstitucinį Teismą. Silpnindama teisėsaugą ir vengdama diskusijų su visuomenės grupėmis, vykdydama grubias neteisines įstatymų leidybos procedūras, pagaliau priimdama įstatymus, kurie kelia rimtų abejonių dėl jų konstitucingumo, valstybė tarsi užprogramuoja socialinę krizę, tuo pačiu sudarydama sąlygas palankiai šešėlinei veiklai.
Iš tikrųjų, teigia K.Čilinskas, valstybės padėtis nelengva, bet krizė turėtų būti įveikta naikinant jos pagrindinę priežastį – didžiulę žalą valstybės finansams darantį LEO sandorį. Valstybė turėtų kreiptis į teismą dėl to sandorio, kaip pažeidžiančio viešąją tvarką, įstatymus ir ES direktyvas, pripažinimo negaliojančiu ir priteisimo valstybei iš jai priklausančių maždaug vieno milijardo dydžio dividendų ir aštuonis milijardus litų kainuojantį energetikos kapitalą bei kasmet daugelį milijonų litų to kapitalo duodamą pelną. Tuo ne tik būtų pašalinta tikroji krizės priežastis, bet ir nebereikėtų tautai “veržtis diržą” abejotino teisėtumo “antikrizinėmis” priemonėmis. |