www.vrm.lt

Pradėjome metus, kurie nuo pirmųjų dienų nežadėjo būti lengvi. Ekonominės krizės pasekmės šiomis dienomis akivaizdžiausios parduotuvių lentynose ir darbo biržoje, o po mėnesio, kai visi valstybės tarnautojai gaus pirmuosius šių metų atlyginimus, bus aišku, kaip krizė ir naujieji mokesčių įstatymai „sureglamentavo“ jų bei jų kolegų, dirbančių pagal darbo sutartį, finansines galimybes. Akivaizdu, kad valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai, politikai ir teisėjai dėl iki 475 litų sumažinto pareiginės algos bazinį dydžio, nors sumažėjo ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas, grynųjų pajamų gaus šiek tiek mažiau. Pavyzdžiui, 10 kategorijos valstybės tarnautojų ir pareigūnų mėnesinis atlyginimas „ant popieriaus“ 2280 Lt be priedų ir priemokų maždaug atitinka šalies atlyginimų vidurkį. Maždaug tiek per mėnesį uždirba 6 metus tarnybos stažą turintis pasienietis, kurio darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už stažą, kvalifikacinę kategoriją, laipsnį, priemokos už darbą naktį ir švenčių dienomis. Dėl algos bazinio dydžio pasikeitimo ir pajamų mokesčio pokyčių jų grynosios pajamos, jei neturi vaikų iki 18 metų, mažėja lyginant su praeitais metais 29 litais, arba 1,6 %. Jei turi vieną vaiką – mažėja 17 Lt, arba 0,9%, jei turi du vaikus – didėja 7 Lt, arba 0,4%. Gaunantiems didesnes algas grynosios pajamos lyginant su 2008 metais mažėja kiek daugiau. Vidutiniam statistiniam pirminės grandies policijos pareigūnui mėnesinės grynosios pajamos lyginant su 2008 metais mažėja 37 litais, arba 1,9 %, jei turi vieną vaiką iki 18 metų – mažėja 25 Lt, arba 1,25%, jei du vaikus – grynosios pajamos nekinta. Vidutiniam statistiniam ugniagesiui gelbėtojui grynosios mėnesio pajamos lyginant su 2008 metais mažėja maždaug 30 litų, arba 1,7% jei neturi vaikų iki 18 metų, nemažėja jei turi du vaikus. Nestatutiniam ugniagesiui, dirbančiam pagal darbo sutartį, grynosios pajamos didėja. Labiausiai lyginant su 2008 metais mėnesinės realiosios pajamos tiek absoliučiai, tiek procentiškai mažėja 12-14 kategorijų valstybės tarnautojams. Pavyzdžiui, vidutiniam statistiniam vidurinės ir aukštesniosios grandies policijos pareigūnui, kurio vidutinis darbo užmokestis po sausio 1 d. yra 3143 Lt, kas beveik prilygsta 14 kategorijos valstybės tarnautojo algai be priedų, mėnesinės grynosios pajamos lyginant su 2008 metais mažėja 64 litais, arba 2,6 %. Valstybės sektoriuje dirbantiems pagal darbo sutartis, tiems, kurių algų skaičiavime nenaudojamas bazinis dydis, grynosios mėnesinės pajamos didėja. Maždaug vidutinį šalyje mėnesinį 2300 Lt atlyginimą gaunančiam darbuotojui grynosios mėnesinės pajamos padidėja 32 litais jei neturi vaikų iki 18 metų, jei turi 2 vaikus – padidėja 55 litais, arba 2,4%. Mažesnes algas gaunantiems darbuotojams grynosios pajamos procentiškai išauga dar daugiau. „Visų trijų statutinių įstaigų (PD, VSAT ir PAGD) vadovai mane patikino, kad dėl ekonominės krizės eilinių pareigūnų etatai nebus mažinami, o šių pareigūnų atlyginimai mažės ne daugiau nei įpareigoja antikriziniai įstatymai, - sakė ministras R. Palaitis. – Tikiuosi, kad generolai pademonstruos sumanumą ir jokio papildomo atlyginimų mažinimo pareigūnams nebus. Šiuo požiūriu esu kategoriškas – pareigūnų atlyginimai turi mažėti ne daugiau nei visiems kitiems Lietuvos gyventojams“. Tiesa, dar prieš pusmetį, daug vilčių dėta į 2009-uosius, tikintis, kad jiems atėjus daug ką pavyks pertvarkyti įgyvendinant Lietuvos policijos sistemos plėtros programos priemonių planą. „Antikrizinis priemonių planas pakoregavo ankstesnius planus ir privertė atsisakyti arba gerokai sumažinti finansavimą daugeliui priemonių, kurios policijos sistemą turėjo pakylėti į kokybiškai naują lygmenį“, - apgailestavo ministras R. Palaitis. Atsisakoma organizacinių bei finansinių priemonių, kurias pritaikius būtų užimtos laisvos policijos pareigūnų pareigybės. Šiais metais nebus skiriama lėšų ir Policijos finansinių išteklių valdymo programai įgyvendinti, pagal kurią buvo numatyta didinti policijos pareigūnų darbo užmokestį bei užtikrinti socialines garantijas. Nebus didinami ištekliai, skiriami nusikaltimams elektroninėje erdvėje, kitiems nusikaltimams, susijusiems su internetu, tarptautiniu terorizmu užkardyti, atskleisti ir tirti. Kai kurioms Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonėms asignavimai sumažinti 23,5 mln. Lt, perskirstant juos socialinių išmokų išlaidoms padengti. Programos priemonių plane šiais metais buvo planuota skirti 39,6 mln. Lt pastatų bei patalpų remontui bei darbo vietų atnaujinimui, siekiant sudaryti tinkamas asmenų priėmimo policijos įstaigose ir policijos pareigūnų darbo sąlygas. Deja, bemaž 15,7 mln. Lt iš šios sumos perkelta socialinių išmokų išlaidoms padengti. „Žinant, kokioje apgailėtinoje būklėje kai kurie Vilniaus miesto policijos komisariatai, norėjosi, kad kuo greičiau padėtis juose pasikeistų, - sakė ministras R. Palaitis. – Negalima toleruoti tokio skurdo policijos įstaigose, kad čia atėjęs žmogus jaustųsi kaip nusikaltėlis, savu noru patekęs į areštinę. Liūdna, kad taupant teko prikirpti ir šią eilutę, tačiau likę pinigai turi būti kuo racionaliau panaudoti ir duoti akivaizdų efektą“. 2009 m. PAGD prie VRM bus gerokai (beveik 40 proc. palyginus su 2008 m.) apriboti departamento ir jam pavaldžių įstaigų asignavimai (finansiniai krepšeliai) einamosioms išlaidoms. Dėl to, valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba balansuos ant „išgyvenimo ribos“. „Ši informacija ypač neramina, - sako ministras R. Palaitis. - Jeigu dar didės šildymo, elektros, degalų kainos arba padidės sausuoju metų sezonu gaisrų skaičius pievose, durpynuose, miškuose arba dėl nesurenkamų mokesčių nebus finansuojamas numatytas tarnybos biudžetas, tarnyba nebegalės užtikrinti jai pavestų funkcijų vykdymo. Tuomet liks vienintelis kelias - kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo, kuris šiais metais, matyt, taip pat nebus sklidinas“. Pasak ministro, PAGD šiais metais visiškai atsisako planuotų pastatų ir patalpų remonto darbų, beveik nelieka lėšų gaisrinės gelbėjimo įrangos ir kito ilgalaikio turto remontui. Nebus atnaujinama pareigūnų uniforminė apranga, apsauginė ugniagesių gelbėtojų apranga bus atnaujinta tik pusė reikalingo kiekio. Nebus atnaujinami seni gaisriniai automobiliai, o jų techninės būklės patikros dažnis sumažinamas iki minimumo. „Rūpestį kelia tai, kad nelieka nė minimalaus lėšų rezervo degalams, - sako ministras R. Palaitis. – Jei būtų didelis gaisringumas arba kiltų didelių gaisrų, nesant degalų rezervo gali kilti rimtų problemų“. VSAT prie VRM 2009 m. limitas investicijoms sumažintas 42 proc., t.y., buvo planuota skirti 8,2 mln. Lt, skirta – 4,7 mln. Lt. Dėl to nebus galima tęsti pradėtos Pagėgių rinktinės pastatų rekonstrukcijos, nebus galima įsigyti ilgalaikio turto tarnybai priskirtos naujos funkcijos – teršimo incidentų likvidavimas Kuršių mariose – vykdymui, nebus galimybių vykdyti kai kurių tarpinstitucinių programų: Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, kovos prieš terorizmą programos. Beje, nors ir turinti gerokai mažesnį nei planuotas investicinį biudžetą, VSAT ypatingų nuostolių nepajus, nes gaus solidžias investicijas iš Europos Sąjungos (ES). ES išorinės sienos apsaugai Lietuva gaus 140 mln. eurų (2007-2013 m.). Už šias lėšas pasienyje bus sumontuota moderni vaizdo stebėjimo sistema.