-          Policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui 2009 metų biudžete nustatyti ne mažesnį finansavimą darbo užmokesčiui, nei tas, kuris buvo numatytas mažumos Vyriausybės parengtame 2009 metų biudžeto projekte;

-          Užtikrinti, kad 2010, 2011 metų biudžetuose finansavimas skirtas darbo užmokesčiui Policijoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, nemažėtų ir būtų didinamas priklausomai nuo valstybės ekonominės pažangos;

-          Numatyti priemones, kuriomis būtų kompensuojamas sumažėjęs darbo užmokestis Policijos sistemos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento struktūriniuose padaliniuose dirbantiems darbuotojams dėl sumažėjusio pareiginės algos bazinio dydžio 2009 metais;

-          Atlikti sisteminę valstybės tarnautojų atlyginimų reformą užtikrinant, kad Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente ir jų struktūriniuose padaliniuose dirbančių pirminės ir viduriniosios grandies pareigūnų pagrindinis atlyginimas būtų ne mažesnis, nei vidutinis karjeros valstybės tarnautojo darbo užmokestis;

-          Pasirašyti nacionalinį susitarimą tarp Vyriausybės ir vidaus reikalų įstaigų pareigūnus atstovaujančių organizacijų, įkurti dvišalę tarybą, kurioje vyriausybę atstovautų Ministras Pirmininkas arba Vyriausybės kancleris;

-          Išplėsti asociacijų laisvę vidaus reikalų įstaigose dirbantiems pareigūnams, nustatyti greitas ir efektyvias, tame tarpe ir teismines, ginčų sprendimų procedūras;

Tai reikalavimai, kuriuos Pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos įteikė Vidaus reiklų ministrui šiandienos susitikimo metu.

Susitikimo pradžioje Vidaus reikalų ministras supažindino profesinių sąjungų vadovus su susiklosčiusia situacija Latvijoje. Pasak jo, Latvijoje neapsieita be pareigūnų atleidimo, nuspręsta nebemokėti priemokų už darbą nakties metu, nors kartu dalyvavęs Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Stanislovas Liutkevičius pripažino, kad sunkiai įsivaizduoja, kaip tai galima padaryti.

Pasak jo, iš viso Latvijos policija sumažino 500 etatų, atleista 260  pareigūnų. Atsisakyta mokėti studijuojantiems pareigūnams, išskyrus tuos, kurie studijuoja vidaus reikalų mokyklose.

Įteikdamas profesinių sąjungų kreipimasi į Vyriausybę, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas priminė, kad gruožio pradžioje pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos, keldamos prašymus nurodė ir šaltinius valstybės biudžete, kurie leistų sutaupyti virš 100 mln. kasmet. „Šį kartą kamuolys perduodamas Vyriausybei, mes ramia sąžine galime teigti, jog pareigūnus ginančios organizacijos  išnaudojo visas įmanomas derybų ir siūlymų priemones“, - teigė jis.

Profesinių sąjungų lyderiai informavo ministrą, kad vidaus reikalų įstaigoms beatodairiškai sumažinus biudžetą, pareigūnai įspausti į kampą ir nutylėti besikaupiančių problemų teisėsaugoje profesinės sąjungos negali. Iš esmės situacija kai kuriose vidaus reikalų įstaigose yra tokia, kad tik keletu mėnesiu atsiliekame nuo Latvijos, savo nuogąstavimus išreiškė profesinių sąjungų vadovai. Kita vertus šiandienos masiniai protestai Latvijoje yra veidrodinis ateities Lietuvoje atspindys, jei Vyriausybė nesuras greitų sprendimų mažinant socialines įtampas.

Pareigūnus atstovaujančių organizacijų vadovai teigė ministrui, kad artimiausius du mėnesius bus renkami parašai dėl pritarimo protesto akcijoms. Jei joms bus pritarta, pareigūnų bendruomenė organizuos ilgailaikes ir intensyvias protesto akcijas. Akivaizdu, kad jei šiais metais finansavimas teisėsaugai dar nors keliais procentais sumažėtų, atleidžiamus pareigūnus teks skaičiuoti ne šimtais, kaip Latvijoje, o tūkstančiais, teigė profesinių sąjungų vadovai.

Profesinių sąjungų vadovai įspėjo ministrą, kad įtampą tarp pareigūnų gali kaitinti ir masiniai darbo laiko apskaitos pažeidimai vidaus reikalų sistemoje ir paprašė, kad Vidaus reikalų ministerija į šią riziką atkreiptų dėmesį bei per Generalinio ispektoriaus skyrių arba Valstybės tarnybos departamentą, imtųsi prevencinių veiksmų.

Vladas Sanda išvardino kelias nebūdingas policijai vykdyti funkcijas – pasiūlė atlikti sisteminę funkcijų analizę ir kai kurių atsisakyti.

R. Palaitis domėjosi kaip profesinės sąjungos įsivaizduoja strategines socialinės partnerystės plėtros galimybes, kur mato galimybes taupyti.

Profesinės sąjungos išsakė nuomonę dėl pareigūnų sveikatos apsaugos sistemos trūkumų ir sveikatos priežiūros įstaigų darbo.

Baigiantis susitikimui sutarta, kad profesinių sąjungų vadovų ir ministro susitikimai vyks ne rečiau, kaip kas mėnesį krizės laikotarpiu, o vėliau – kas ketvirtį.

Kalbėdamas apie derybas dėl vidaus reikalų įstaigų biudžeto, ministras prasitarė, kad įtikinti kolegas Vyriausybėje yra sudėtinga dar ir dėl gausių negatyvių procesų pačioje sistemoje. "Neblaivių policijos pareigūnų poelgiai labai susilpnina galimybes derėtis.", - teigė R. Palaitis.