Vasario 6 d. sukako mėnuo, kaip Kęstutis Lančinskas pradėjo eiti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus aps. VPK) viršininko pareigas. Pareigūnai.lt kalbina Vilniaus policijos vadovą ir klausia apie iššūkius, su kuriais jam tenka susidurti šiuo sunkmečiu, policijos reformą, socialinio dialogo su profesinėmis sąjungomis perspektyvas ir kt.  

- Gerbiamas viršininke, kalbinome Jus prieš metus. Tuomet buvote Policijos generalinio komisaro pavaduotoju, todėl daugiau kalbėjote apie bendrą šalies policijos padėtį ir prasidėsiančią policijos reformą. Šiuo metu reforma jau įsibėgėjo: baigtas pirmasis etapas - reorganizuotos teritorinės policijos įstaigos, jau paskirti visų 10-ies apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovai, o šiuo metu ir beveik visi teritorinių policijos komisariatų viršininkai. Teritorinių policijos įstaigų administravimo padalinių pareigybių skaičių sumažintas daugiau kaip 100-u. Kaip vertinate šią pertvarką, ar jau galima įžvelgti rezultatus?

- Reformą vertinu teigiamai: dirbamas naujose  pareigose pastebėjau, jog sumažėjo biurokratizmas ir supaprastėjo kai kurios procedūros. Žinoma, dar reikia tobulinti kai kuriuos mechanizmus, techninius dalykus, pavyzdžiui skatinti bendradarbiavimą tarp Vilniaus aps. VPK ir padalinių, tačiau šias kliūtis įmanoma pašalinti iki šių metų vidurio.

Reikėtų kuo daugiau kompiuterizuoti policijos veiklą, naudoti šiuolaikines technologijas, nes pagrindinis dalykas, kuris, mano įsitikinimu, žlugdo policiją - tai biurokratinės procedūros, kurios reikalauja nemažai žmogiškųjų išteklių ir materialinių sąnaudų. Tačiau suprantama, kad vien policija viso šito nepadarys - reikia ir politikų paramos, taip pat tobulinti teisinę bazę ir kt.

Semiamės patirties iš Skandinavijos šalių (Suomijos, Estijos), kurios mūsų policijai gali būti geru pavyzdžiu. Mes jau nemažai ką esame nuveikę šioje srityje: įdiegti naujosios (II) kartos policijos registrai, kuriama nauja naršyklė, kuri dabar atestuojama, ir artimiausiu metu bus paleista. Be to, kuriamas administracinės teisės pažeidimų registras. Manau, kad naujausios technologijos leistų sutaupyti nemažai lėšų, kurios šiuo metu ir šiaip yra ribotos. Pats sunkiausias dalykas – įtikinti žmones, kad naujovės yra reikalingos ir būtinos, jeigu norime žengti į priekį. 

 - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas  einate vos mėnesį, tačiau dirbdamas Policijos departamente tikriausiai buvote gerai susipažinęs su situacija Vilniaus policijoje, kuri buvo gana sudėtinga. Kokius pagrindinius iššūkius įžvelgiate sostinės policijoje, ypač šiuo sunkmečiu?

- Pirmasis iššūkis, su kuriuo teko susidurti, šiose pareigose man padirbus vos 10 dienų, – tai piketas ir kilusios riaušės prie Seimo š. m. sausio 16 d. bei ruošimasis kitai  protesto akcijai („Fronto“ partijos organizuotai „svogūnų akcijai“ prie Seimo  vasario 3 d. – aut. pastaba).

Kalbant apie problemas Vilniaus aps. VPK, manau, kad jų yra nemažai, tačiau daugumą galima išspręsti dialogo pagalba, kalbantis tiek su pareigūnais, tiek su padalinių vadovais. Situacija Vilniuje  visuomet bus sudėtingesnė, nei kituose Lietuvos miestuose, nes čia yra sostinė, kurioje vyksta apie 35 – 36 proc. visų šalies svarbiausių įvykių: užsienio delegacijų, kitų šalių vadovų apsilankymai, įvairūs kultūriniai renginiai, kurių metu reikia užtikrinti saugumą, ir kt.  Kartais pajuokaujame, kad Vilniaus apskrities inspektorius per metus išnagrinėja tiek skundų, kiek visas mažesnis komisariatas.

Kita vertus, tokia darbų apimtis ir atsakomybė verčia pasitempti pareigūnus, siekti profesionalumo – neturėtume pamiršti, jog sostinės policija yra visos šalies policijos veidas, mes rodome pavyzdį visuomenei. Todėl kiekvienas pareigūnas turėtų tobulėti, domėtis naujovėmis. Jeigu policijos pareigūnai savo profesija didžiuojasi, tai jie turi rodyti iniciatyvą patys, o ne laukti paskatinimo iš vadovo.

Nuo pat savo darbo Vilniaus aps. VPK pradžios stengiuosi lankytis padaliniuose, ir esu maloniai nustebintas tuo, kiek tarp jų yra puikių specialistų ir kūrybingų žmonių, netgi kuriančių poeziją, tapančių  ir pan. Tai rodo, kokia mūsų policijos bendruomenė yra įvairialypė, kiek daug puikių žmonių joje yra, ir manau, kad mums būtina puoselėti šias tradicijas.

Kalbant apie sunkmetį, šis laikotarpis bus išbandymų metas visai mūsų šaliai, nes šių metų biudžetas – išgyvenimo biudžetas. Tačiau, nepaisant to, stengsimės, kad atlyginimai būtų išmokami laiku ir būtų ne mažesni, nei iki šiol. Kalbant apie kitas lėšas – jų trūksta benzinui ir kitoms priemonėms, kurios yra būtinos policijos darbui. Čia aš matau galimybę bendradarbiauti su savivaldybe, be to reikėtų atsisakyti netiesioginių policijos funkcijų, kurios „suvalgo“ nemažą dalį biudžeto lėšų.

- Kokių priemonių ketinate imtis, kad būtų užtikrintos socialinės pareigūnų garantijos ir jų teisės, sumažinus finansavimą visoms šalies teisėsaugos įstaigoms? Ar nebus mažinami etatai Vilniaus aps. VPK, kurių trūko ir iki šiol?

- Pareigūnų etatų neketiname mažinti. Manau, kad su tokio dydžio biudžetu galime išlaikyti dabartinę padėti, netgi planuojame įdarbinti jaunus pareigūnus, kurie yra sudarę su mumis sutartis ir grįš  po mokslų M. Riomerio universitete bei Klaipėdos policijos mokykloje. Jeigu biudžetas ir toliau bus mažinamas, tai vis tiek stengsimės atsižvelgti į pareigūnų interesus, ir etatus mažinsime tik kritiškiausiu atveju.

- Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad nusikalstamumas Vilniuje didėja, sparčiai daugėja apiplėšimų tamsiu paros metu. Kokiais būdais planuojate  užtikrinti sostinės gyventojų ir svečių saugumą, ypač turint omenyje, jog šiais metais Vilnius tapo Europos kultūros sostine?

- Dabartinė situacija tiek Vilniuje, tiek kituose šalies miestuose atitinka dėsnius, kuriuos galime rasti kriminologijos vadovėlyje: jeigu blogėja šalies ekonominė situacija, atsiranda kiti negatyvūs reiškiniai, tai didėja ir nusikalstamumas. Pastebimas tam tikrų nusikalstamumo rūšių didėjimas: atviros vagystės, apiplėšimai ir kt. Tačiau tokia yra realybė - policijai šiuo atveju reikia stengtis, kad žmonės būtų kiek įmanoma geriau apsaugoti nuo tokių nusikaltimų.

Pastarieji įvykiai įrodė, kad vagišius įmanoma sulaikyti, tačiau paprastai sudėtinga tokiais atvejais įrodyti nusikaltimą. Manau, jog apylinkės inspektoriai galėtų daugiau bendradarbiauti su bendruomenėmis, mokyti žmones saugumo, ypač pagyvenusius, pavyzdžiui, rekomenduoti jiems, kad vengtų nuošalių vietų, ypatingai tamsiu paros metu, taip pat paprašytų jaunesnių artimųjų, kad palydėtų juos. Šiuo metu Vilniuje per parą užregistruojami 4 – 5 panašaus pobūdžio nusikaltimai. Pastebėta, kad nusikaltėliai nepriklauso jokioms stambesnėms nusikaltėlių grupuotėms, yra pavieniai – narkomanai, bedarbiai. Privalome nuraminti nukentėjusius, juos išklausyti. Komisariatai organizuoja patruliavimą, tačiau visų miesto vietų neįmanoma apsaugoti.

Pasitarimų metu padalinių vadovams pabrėžiame, kad Vilnius šiais metais yra paskelbtas Europos kultūros sostine, prašome kad jie savo ruožtu kuo dažniau apie tai kalbėtų su savo darbuotojais. Šiuo atveju reikia ir pačių pareigūnų supratimo – būti mandagiais, kultūringais, turėti omenyje, jog atvyks nemažai užsieniečių, kurie gali kreiptis pagalbos į juos. Iš to, kaip bendrausime su svečiais, jie susidarys įspūdį apie mūsų šalį.

Susitikimuose su pareigūnais visuomet jiems primenu paprastą taisyklę: elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad policijos pareigūnas elgtųsi su jais. Pabrėžiu ir tai, jog policijos klientai yra ne nusikaltėliai, bet paprasti žmonės, kurie nori saugiai gyventi ir smulkūs pažeidėjai, kurie, tarkime, važiuoja neprisisegę saugos diržų ar viršija greitį. 

-   Kaip žiūrite į socialines reklamas viešose vietose, pavyzdžiui, autobusuose? Yra atsiliepimų, kad tokios priemonės yra pakankamai efektyvios, mokant žmones saugumo. Ar jos bus ir toliau kuriamos?

-   Pritariu, kad šios reklamos yra efektyvios, tačiau ar jos bus kuriamos, priklausys nuo turimų lėšų.

Džiaugiamės neseniai sukurtu šalies policijos reprezentaciniu vaizdo klipu, kuris, mano manymu, puikiai pavyko. Šiuo trumpu filmu stengiuosi pradėti visus susitikimus su policijos darbuotojais.

-   Kokias įžvelgiate Vilniaus aps. VPK ir profesinių sąjungų bendradarbiavimo perspektyvas?

-   Kalbant apie bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis, matau dideles perspektyvas, ypač  stengiantis pagerinti policijos veiklos, aptarnavimo kokybę. Profesinės sąjungos gali padėti mums, formuojant policijos įvaizdį, pavyzdžiui, skatinant, kad pareigūnas atrodytų tvarkingai, pasitempęs, kad jis būtų tikras pareigūnas. Štai neseniai teko lankytis viename komisariate, kurio budėtojas atrodė taip, lyg būtų ištrauktas iš šiukšlių maišo. To negali būti - juk budėtojas yra komisariato veidas, jis yra pirmasis, kurį išvysta lankytojas.

Kitas dalykas – korupcijos prevencijos klausimai. Pareigūnai, jų kolektyvai ir atstovai, kovojant su korupcija, mano manymu, yra daug didesnė jėga, nei  viršininkai su vidaus tyrimų skyriumi priešakyje.

Be to, profesinė sąjunga yra organizacijos balsas, ji gali padėti komunikuoti su darbuotojais, aiškinant organizacijos siekius, tikslus, vertybes ir pan. Puiki idėja - rinkti neformalius kolektyvų lyderius, kurie galėtų bendradarbiauti su vadovais, išsakyti darbuotojų problemas, kartu su vadovais ieškoti jų sprendimų būdų, nes neįmanoma išklausyti kiekvieno pareigūno, kurių Vilniaus mieste yra virš 3,5 tūkstančio. Vadovai savo ruožtu taip pat galėtų pasinaudoti profesinės sąjungos funkcija skleisti informaciją nariams apie organizacijos problemas. Apskritai, į bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis žiūriu palankiai, ir manau, kad konstruktyvus socialinis dialogas su pareigūnų bendruomenės atstovais turėtų duoti gerų rezultatų.

- Ar pritariate pareigūnų bendruomenės ketinimams rengti aktyvias pilietines akcijas, jeigu nebūtų atsižvelgta į jos reikalavimus Vyriausybei?

 -   Kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucinę teisę ginti savo interesus teisėtomis priemonėmis, pareigūnai – ne išimtis. Tačiau pareigūnai jokiais būdais neturėtų kelti riaušių patys ar konsultuoti riaušininkus. Viską reikia daryti laikantis įstatymų. Nematau problemų, jeigu pareigūnai gintų savo reikalavimus teisėtomis priemonėmis - tai įprasta kitose šalyse. Juk policija yra pagrindinė, kertinė šalies institucija, atliekanti net apie 96 proc. teisėsaugos funkcijų. Nuo policijos organizacijos priklauso šalies stabilumas, vidinis saugumas, kurie, mano manymu, tam tikrais atvejais yra svarbesni, nei išorinis saugumas.

Kol kas sunku pasakyti, ar pilietinės akcijos pateisins pareigūnų bendruomenės lūkesčius, tačiau išsakyti savo nuomonę ir ginti savo interesus turi teisę kiekvienas. Tačiau šiuo atveju policijos pareigūnai yra dvejopoje situacijoje ir vidiniame konflikte – viena vertus, jie gali pasinaudoti savo konstitucine teise laisvu nuo darbo metu ginti savo interesus, tačiau, kita vertus, turi atlikti savo pareigą ir ginti visuomenę nuo riaušių. Prisiminkime sausio 16 – os piketą ir kilusias riaušes prie Seimo, kai pareigūnams teko saugoti Parlamentą. Beje, naudodamasis proga, norėčiau padėkoti tądien prie Seimo buvusiems pareigūnams už jų drąsą ir sąžiningai atliktą pareigą. Mano manymu, jie savo darbą atliko profesionaliai. Dar kartą dėkoju jiems, kad laikėsi savo priesaikos.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Jūratė Jasiūnienė