Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) pateikė nuomonę dėl teisės aktų, reglamentuojančių išmokų pareigūnams dėl laikinojo nedarbingumo ir dėl sergančio šeimos nario slaugymo ar vaiko priežiūros dydžius ir mokėjimo tvarką.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2009 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu nutarė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderinti teisės aktų, reglamentuojančių išmokų pareigūnams (profesinės karo tarnybos kariams) dėl laikinojo nedarbingumo ir dėl sergančio šeimos nario slaugymo ar vaiko priežiūros dydžius ir mokėjimo tvarką, nuostatas su Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 21¹, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu.

LR Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamentas, gavęs Vyriausybės Kanclerio pavedimą dėl minėto Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymo, paprašė Susivienijimo pateikti savo nuomonę.

NPPSS atsakyme į Viešojo saugumo departamento prašymą atkreipiamas dėmesys į tai, jog Vidaus tarnybos statuto (toliau –Statutas) 41 straipsnyje yra įtvirtintos su pareigūnų sveikatos priežiūra susijusios garantijos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta - jog “pareigūnų laikinojo nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę, pareigūnių  nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, tėvystės atostogų trukmę, apmokėjimo sąlygas (išskyrus išimtis, nustatytas šio straipsnio 3 dalyje), taip pat laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai“, o 3 dalyje – „laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis (...)“.

NPPSS rašte pabrėžia, „jog statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) yra ypatinga darbuotojų kategorija, kadangi jiems tenka pareiga užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtintą vieną didžiausių prioritetinių sričių - viešąjį saugumą, užtikrinant šalies nacionalinį saugumą, teisės pažeidimų bei nusikaltimų tyrimą ir prevenciją. Pareigūnai susiduria su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybe, ilgesniu darbo laiku ir įvairiais su tarnyba susijusiais apribojimais, todėl jų, palyginti su kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo (tarnybos) sąlygos yra sudėtingesnės.“

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareigūnų teisė laikinojo nedarbingumo laikotarpiu gauti vidutinį darbo užmokestį turėtų būti laikytina viena iš Statute įtvirtintų socialinių garantijų, užtikrinančių vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo (Statuto 3 str. 1 ir 7 d.) įgyvendinimą. Todėl, Susivienijimo nuomone, tūrėtų būti palikta nepakeistos Statuto 41 straipsnyje įtvirtintos išimtys dėl pareigūnų laikinojo nedarbingumo apmokėjimo (pašalpų dydžių) diferencijavimo kitų darbuotojų atžvilgiu, kadangi, priešingu atveju, būtų paneigiamas tarnybos ypatumų kompensavimas.

Primename, jog 2009 m. balandžio 23 d. susitikimo su Ministru Pirmininku metu Susivienijimo lyderiai pritarė būtinumui taupyti valstybės biudžeto lėšas ir įsipareigojo bendradarbiauti, sprendžiant šiuos klausimus: jau praėjus savaitei po pareigūnų protesto akcijų, balandžio 10 d. NPPSS Vyriausybei pateikė savo siūlymus su 18 parengtų įstatymų projektų. Tačiau, Susivienijimo nuomone, taupyti biudžeto lėšas būtina ne mažinant pareigūnų socialines garantijas, o optimizuojant vidaus reikalų sistemos administracinius kaštus, atsisakant teisėsaugai nebūdingų funkcijų bei pertvarkant vidaus reikalų sistemos įstaigas, jų padalinius, siekiant panaikinti gausiai dubliuojamas funkcijas.