Ketvirtadienį, birželio 25 d. „Žinių radijo“ laidoje „Apskritas stalas“ buvo diskutuojama apie tai, kokių padarinių gali turėti tarnautojo bazinio atlyginimo mažinimas ir ar reikia vienodai mažinti visų valstybės tarnautojų bazinį atlyginimą.
Laidoje dalyvavo Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto vadovas Donatas Jankauskas, Seimo vicepirmininkas Raimondas Šukys, Seimo narys Kęstutis Masiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovas Artūras Černiauskas. Laidos svečius kalbino Aurimas Perednis.

Priminsime, kad Seimas antradienį grąžino tobulinti Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-792, pagal kurį nuo rugpjūčio 1 d. iki metų pabaigos turėjo mažėti politikų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Vyriausybė siekė, kad politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. būtų 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 430 litų.

A. Černiauskas laidoje pabrėžė, kad nereikėtų išskirti kažkurios vienos valstybės tarnautojų grupės, pvz., statutinių pareigūnų, mokytojų ir kt., bet taikyti progresinių mokesčių sistemą. Jo nuomone, tai vienintelis kelias, galintis padėti sumažinti biudžeto deficitą. Šiuo metu taikomas vadinamasis „šakučių“ principas, A. Černiausko nuomone, yra netinkamas.

R. Šukio įsitikinimu, reglamentuojant valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką, turi būti atsižvelgiama į kiekvienos grupės darbo pobūdį ir specifiką. Pavyzdžiui, statutinių pareigūnų darbo užmokesčio apskaičiavimas turi būti nustatytas Vidaus tarnybos statute arba turi būti numatytas atskiras Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo priedas.

R. Šukio nuomone, dabartinė tvarka, kai visiems valstybės tarnautojams taikomas vienodas darbo užmokesčio apskaičiavimo principas, yra nepriimtina, ypač žemesnių grandžių statutinių pareigūnų atžvilgiu, todėl reikėtų „išimti“ statutinius pareigūnus iš bendro konteksto.

Tuo tarpu Seimo narys Kęstutis Masiulis pabrėžė, kad bendras valstybės tarnautojų atlyginimų apkarpymas yra netinkamas iš principo, nes jo prigimtis yra biurokratinė. Jo nuomone, reikėtų apkarpyti ne darbuotojų atlyginimus, bet institucijų asignavimus ir sudaryti galimybę institucijų vadovams patiems spręsti, kokiu būdu darbuotojams paskirstyti lėšas.

Tačiau R. Šukys čia įžvelgė pavojų, jog vadovai gali pradėti piktnaudžiauti, pavyzdžiui gali pasitaikyti tokių atvejų, kai vieni darbuotojai gaus itin didelius atlyginimus, o kiti bus visai atleidžiami, o jeigu dar bus mokamos išeitinės kompensacijos, tai pageidaujamas efektas nebus pasiektas, ir lėšų nebus sutaupyta.

Seimo vicepirmininkas siūlo taikyti diferencijavimo principą ir valstybės tarnautojus skirstyti į 3 kategorijas: turinčius viešojo administravimo įgaliojimus, statutinius tarnautojus (į šią grupę turėtų būti įtraukiami ir krašto apsaugos pareigūnai) bei dirbančius pagal darbo sutartį. Tokiu principu išdiferencijavus ir atsižvelgus į šių grupių atliekamų funkcijų specifiką, kiekvienai grupei nustatyti atitinkamą darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką.

LPSK vadovas Černiauskas laidos pabaigoje tvirtino, kad statutiniams pareigūnams turi būti užtikrinami toks darbo užmokestis ir kitos socialinės garantijos, kad jam nereikėtų ieškoti papildomo darbo. Tą dar 1991 metais įsipareigojo valstybė. Tuo tarpu šiandien pareigūnų socialinės garantijos yra itin menkos.

Visą laidos įrašą galite parsisiųsti čia:  http://www.ziniur.lt/programa/archyvas?pg=1&cat=34&item=8046

"Žinių radijo", Pareigūnai.lt informacija