Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas pateikė Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl įstatymo pataisų, kuriomis ketinama mažinti bazinį dydį.   

Pasak susivienijimo siūlomi valstybės tarnybos įstatymų pakeitimai nesprendžia iš esmės valstybės tarnybos darbo užmokesčio problemų, didelio atotrūkio tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių  valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, krašto apsaugos tarnybos, prokurorų, valstybės tarnautojų ir statutinių valstybės tarnautojų (toliau tekste vadinama Pareigūnai). Todėl kartu šiais įstatymų projektais būtina teikti ir tuos, kurie užtikrintų Vyriausybės deklaruojamą solidarumo principą bei socialinę rimtį.

Esant dabartinei situacijai  žemiausiems lygiams ir kategorijoms priskiriami tik viešojo saugumo srityje dirbantys statutiniai valstybės tarnautojai. Jų darbas apmokamas mažiausiai, nors Vidaus tarnybos statute numatytas Vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principas. Pvz. Lyginant žemiausiai krašto apsaugos sistemos pareigybei priskirtą koeficientą, matome, kad jis atitinka policijos viduriniosios grandies pareigūno pareigybę. Netgi elitinio Lietuvos padalinio Aras kovotojo pagrindinis atlyginimas (1710 lt.) yra mažesnis, nei eilinio Krašto apsaugos sistemoje 1757 lt.

Lyginant pvz. jaunesniojo puskarininkio pareigybei priskirtą atlyginimą  (3420 lt) matome kad jis prilygsta policijos ar  bet kurios vidaus reikalų įstaigos padalinio vadovo arba pavyzdžiui kriminalinės policijos biuro tyrėjo, tiriančio rezonansinius nusikaltimus atlyginimui (3325).

Jei lyginti vadovaujančias pareigas einančių pareigūnų pagrindinius atlyginimus, matome taip pat didžiulius skirtumus. Antai valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento generolų, Policijos generalinio komisaro pagrindinis atlyginimas prilygsta KAM pulkininko leitenanto atlyginimui arba Generalinės prokuratūros eilinio prokuroro atlyginimui.

Profesinių sąjungų nuomone, tokiu reglamentavimu yra iškreipiamas Vidaus reikalų sistemos pareigūno statusas, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas tampa deklaratyvus.

Svarbu ir tai, kad Vyriausybė 2009 m. balandžio mėnesį, suvokdama ekonominės situacijos blogėjimo tendencijas,  įsipareigojo didinti asignavimus darbo užmokesčiui atlikus Vidaus reikalų sistemos institucijų sisteminę veiklos ir funkcijų peržiūrą. Tuo tarpu praėjus dviems mėnesiams nuo šio sprendimo, finansavimas dar kartą mažinamas, o sisteminė VRS peržiūra iki šiol net nepradėta.

Susivienijimo rašte pabrėžiama kad darbo užmokesčio mažinimas pirminės ir viduriniosios grandies Vidaus reikalų įstaigų pareigūnams sukels didelę socialinę įtampą. Šis sprendimas nėra nei socialiai teisingas nei solidarus, nes dėl susiklosčiusios disproporcijos pareigūnų darbo užmokesčio sistemoje ir statutiniams vidaus reikalų įstaigų pareigūnas esant šios sistemos apačioje, tolesnis pareigūnų darbo užmokesčio mažėjimas komplikuotų Vidaus reikalų įstaigų pirminės ir viduriniosios grandies pareigūnų galimybes iš gaunamų pajamų tenkinti būtiniausius poreikius, kai tuo tarpu darbo užmokesčio sumažėjimas žymiai didesnį nei vidutinis šalies gyventojo darbo užmokestį gaunantiems pareigūnams, priverstų jų atsisakyti tik kai kurių su gyvenimo komfortu susijusių prekių ar paslaugų.

Profesinės sąjungos pateikė siūlymus, kuriais siekia, kad darbo užmokestis mažiausias pajamas gaunantiems statutiniams tarnautojams nemažėtų.