Atvažiavęs į gaisrą, bet kuris ugniagesys eina ten - iš kur visi bėga. Šiuo metu Lietuvos visuomenė iš visų valstybinių institucijų labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, tačiau toks aukštas žmonių pasitikėjimo lygis, sudėtingas, atsakingas ir sunkus ugniagesių gelbėtojų darbas visiškai nesiderina su darbdavių požiūriu į juos, jų darbo sąlygomis ir darbo užmokesčiu.

Jau kelis metus Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas siekia, kad tiek ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestis, nebūtų mažiausiai apmokamų darbuotojų ir pareigūnų kategorijoje. Paradoksalu, tačiau, nepaisant aukščiausio visuomenės pasitikėjimo faktoriaus, šiuo metu ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestis yra vienas mažiausiu, lyginant su kitais darbuotojai (Pvz.: savivaldybių ugniagesys gelbėtojas gauna 700-800 Lt.). Priminsime, kad Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas yra parengusi ir pateikusi atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus, kuriuos priėmus savivaldybių ugniagesių gelbėtojų situacija pagerėtų.

2009-07-22  Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo iniciatyva buvo suorganizuota "Apskritojo stalo" diskusija, savivaldybių ugniagesių gelbėtojų problemoms spręsti, kurioje dalyvavo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai - Ministro Pirmininko patarėjai Gintaras Kalinauskas ir Skirma Kondratas,  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM atstovai - Vytautas Sinaitis ir Giedrius Bagdonas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas - Aleksandras Tiaškevičius, vidaus reikalų ministerijos atstovas Aleksander Višnevski bei profesinių sąjungų atstovai.

Diskusija pradėjęs Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas S.Džiautas padėkojo atvykusiems svečiams už šios iniciatyvos palaikymą ir pabrėžė, kad diskusijos tikslai įsitikinti, jog tiek darbuotojų atstovai, tiek darbdavių atstovai vienodai ir teisingai suvokia esamų problemų egzistavimą. "Teisingai identifikuoti problemą yra labai svarbu, nes tik tinkamai įvardinus ją galima pasirinkti teisingus jos sprendimų būdus - teigė S.Džiautas.

Diskusijų metu, profesinių sąjungų atstovai pateikė savo matymus dėl egzistuojančių problemų. "Sukurta tokia teisinė situacija, kuomet savivaldybių ugniagesys gelbėtojas, pirmas atvykęs į gaisrą ir matydamas, žmogų besišaukiantį pagalbos, neturi pareigos jo gelbėti, jei yra nors menkiausia rizika ugniagesio gelbėtojo sveikatai ar gyvybei. O gaisro atveju, kaip žinia, visuomet yra rizikos faktorius – kalbėjo Nacionalinio pareigūnų profesinės sąjungos tarybos narys V.Lamauskas.“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM atstovai sutiko, kad tokia galimas situacijos modelis egzistuoja ir savivaldybių ugniagesys gelbėtojas neturi pareigos iš riziką keliančio degančio objekto gelbėti žmonių.

Anot UGPS nestatutinių ugniagesių komiteto pirmininko Arūno Dulevičiaus, - „Savivaldybių ugniagesys gelbėtojas neturėdamas būtino pasirengimo, būtinų saugumo priemonių, atvykęs į gaisrą neturėdamas pareigos, susiduria su žmogiškumo faktoriumi ir instinktyviai, rizikuodamas savo sveikata ir gyvybe puola į degantį pastatą gelbėti žmonių.“ „Nesuvokiama situacija, kuomet gaisro metu žmogus šaukiasi pagalbos, o savivaldybių ugniagesys gelbėtojas, stovėdamas saugiu atstumu, informuoja jį po kiek laiko atvyks statutinis ugniagesys gelbėtojas ir galimai jį išgelbės – teigė S.Džiautas.

Profesinių sąjungų atstovai dėstė, kad įstatymai nenustato pareigos savivaldybių ugniagesiui gelbėtojui gelbėti žmonių esant rizikos faktoriui, tačiau poįstatyminiuose teisės aktuose aptinkama prievolė savivaldybių ugniagesiui gelbėtojui vykdyti statutiniams valstybės tarnautojams keliamus uždavinius iki pastarieji atvyks į įvykio vietą. Esant tokiems teisiniams reguliavimams savivaldybių ugniagesys gelbėtojas tampa savotišku teisės aktų labirintų įkaitu, nes neturėdamas pareigų privalo jas vykdyti neturėdamas būtinų saugumo priemonių. Tokia situacija mažina savivaldybių ugniagesių  gelbėtojų motyvaciją.

Pripažinus savivaldybių ugniagesių gelbėtojų statuso problemą ir tinkamai ją išsprendus, savaime išsispręstu problemos, susijusios su jų aprūpinimu, socialinėmis garantijomis, darbo užmokesčio ir kt.

Susitikimo metu darbuotojų atstovai pasiteiravo savivaldybių asociacijos atstovo pozicijos dėl savivaldybių ugniagesių gelbėtojų keliamų problemų. „Nors šiuo metu savivaldybėms priskirtas darbdavio vaidmuo savivaldybių ugniagesių gelbėtojų atžvilgiu, tačiau realybėje savivaldybės atlieka tik „kasininko“ funkcija, - teigė A.Tiaškevičius.

Išklausę visų pasisakiusiųjų nuomonių ir teiginių, Vyriausybės atstovai akcentavo, kad būtina kruopščiai išanalizuoti esamą situaciją priešgaisrinėje srityje ir būtina priimti teisingus sprendimus, kad situacija keistųsi iš esmės. G. Kalinauskas pasiūlė Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimui po diskusijos pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apibendrintas iškeltas problemas ir galimus jų sprendimų būdus. Esant reikalui Vyriausybės atstovas neatmetė galimybės sukurti darbo grupę, esminėms savivaldybių ugniagesių gelbėtojų problemoms spręsti.

Diskusijos pabaigoje Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas pasidžiaugė naujomis socialinio dialogo formomis, tačiau akcentavo į tai, kad vykstant tokioms konstruktyvioms diskusijoms, profesinės sąjungos netaptų oponentėms vien dėl to, kad jo kelia problemas. V. Bakas apgailestavo kad, į apskrito stalo diskusijas kviesti vidaus reikalų viceministras S. Liutkevičius ir Priešgaisrinės  apsaugos ir geldėjimo departamento prie VRM direktorius R. Baniulis, jose nedalyvavo.

NPPSS informacija