TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ daug dėmesio susilaukė spalio 1 d. Vilniuje praūžusios protesto akcijos.

Žurnalistė Indrė Makaraitytė į žiūrovus kreipėsi klausimais: ar pasitikėtumėte tuo gynėju, kurį dosniai remia pats priešininkas? Ar pasitikėtumėte tokiu advokatu, kurį dosniai remia pats prokuroras?

Anot žurnalistės, jei ir nepasitikėtumėme, „daugumai lietuvių tenka, mat bene 3 mėnesius premjeras Andrius Kubilius dėl mažesnių algų, pensijų, motinystės pašalpų ir kitų išmokų derasi su tomis profsąjungomis, kurias Vyriausybė šimtais tūkstančių finansuoja iš Valstybės biudžeto. Dėl mūsų lito kovojančios profsąjungos tikina, kad Vyriausybės joms skiriama parama jų ryžto priešintis premjero siekiams nesumenkina.

Teisininkai aiškina, kad vien pačios derybos tarp Vyriausybės ir kišeninių profsąjungų yra neteisėtos. Kaip ten būtų, derybos ne tik moraliai neskanios, bet ir neveiksmingos, nes kol premjeras tikino gavęs socialinių partnerių pritarimą, Vilnių krėtė piketų banga“.

Reportažą apie protestus rengusi Kristina Aleknaitė žiūrovams situaciją apibūdino taip: „Geri trys mėnesiai derybų ir viskas lyg šuniui ant uodegos. Premjeras A.Kubilius džiaugiasi, kad ginčai su profsąjungomis dėl mažesnių algų, Sodros išmokų, artėja prie pabaigos, beveik viskas sutarta. Tai kodėl nepatenkinti pensininkai arba medikai, mokytojai, policininkai?“

Šūksniais „Gėda!“ ketvirtadienį skambėjo bene visas Vilniaus centras, čia vyko net 5 piketai. Apie juos, derybose su premjeru dalyvaujantys profsąjungiečiai, sakė, kad šie protestai ir jie – nesusiję.

Žurnalistei K. Aleknaitei paklausus remiamųjų iš valstybės biudžeto profsąjungų vadovų kaip čia gaunasi, kad su Vyriausybe deramasi, o žmonės vis tiek eina į gatves, profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas atsakė, kad „tai yra tam tikras Vyriausybės spaudimas per mūsų kolegas, per mūsų organizacijas, kad mes greičiau susiderėtumėme“. Darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis į tą patį klausimą sakė, jog „protestuoja labai mažos grupės. Tos, kurios neįeina į mūsų konfederacijas“.

K.Aleknaitė priminė, jog „iš tiesų premjeras dėl vadinamo Nacionalinio susitarimo derasi ne su visomis, o tik su trimis profsąjungomis, tai profesinių sąjungų konfederacija, darbo federacija ir „Solidarumu“. Įdomus sutapimas, kad išskirtinai šias profsąjungas Vyriausybė jau dvejus metus šelpia iš valstybės biudžeto. Šiemet joms skyrė arti 1,5 milijono litų, apie milijoną duos ir kitąmet“.

Paklaustas apie profesinių sąjungų finansavimą pirmiausia premjeras A.Kubilius tai neigė: „Mes nieko nefinansuojame“. Bet po to prisiminė: „Skiriami kažkokie asignavimai, pagal jau iš seniau nustatytą tvarką, jų veiklai. Tai visiškai nepakeičia mūsų derybų principingumo ir ginčų karščio“.

Žurnalistė suabejojo: „O kitos pusės principingumo nepaveikia, kad jie gauna pinigus?“. A.Kubilius į tai mestelėjo: „O ką Jūs siūlote nefinansuoti? Mes tai pasvarstysime taupymo planuose“.

Kad kai kurios profesinės sąjungos remiamos iš valstybės biudžeto nepripažino ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A.Černiauskas, anot jo, tai ne profesinių sąjungų rėmimas, o „socialinės partnerystės rėmimas (...). Ir tos lėšos būtent išleidžiamos socialinei partnerystei, socialinio dialogo mokymui“. Deja, anaiptol, žurnalistė A.Černiausko atsakymą patikslino: „Dar gegužės mėnesį Valstybės kontrolė nustatė, kad pernai beveik pusę Vyriausybės duotos sumos visos trys (remiamos) profsąjungos neleistinai skyrė algoms“. Ji taip pat priminė žiūrovams, kad savo išvadose kontrolieriai citavo Konstitucinio teismo nutarimą, kuriame sakoma, kad Valstybė remti gali tik besikuriančias profsąjungas bei tai, kad Vyriausybės parama profsąjungos negali būti išskirtinė ar nuolatinė.

Darbo federacijos pirmininkas V.Puskepalis „pasigyrė“ esą „finansavimas profsąjungoms gautas 5 metams dar prie anos valdžios. Taip, kad mes neturime jokių įsipareigojimų“.

K.Aleknaitė panoro išsiaiškinti, kodėl, „jeigu, anot premjero, derybos sėkmingos, bet piketai vis vien vyksta, koks Nacionalinio susitarimo tikslas? Seimo narys Arūnas Valinskas į tai astakė, jog „nacionalinis susitarimas virsta savitiksliu tikslu „piarinėje“ (aut.past. – ang.k. PER - public relations, vert. viešieji ryšiai,) erdvėje, kad mes jį pasiekėme. Viešojoj erdvėj reklaminis triukas“.

Taigi, kaip teigia K.Aleknaitė, „su krize sunkiai kovojančiai A.Kubiliaus Vyriausybei susitarimas su profsąjungomis galbūt ir reikalingas. Gal jos padės suminkštinti Seimo opozicijos širdį, prašant, kad ir ji pritartų algų, pensijų ir kitų išmokų mažinimui“.

Deja, anot teisininko Kęstučio Čilinsko, iš to susitarimo realios naudos nebus. „Nieko neišlošia nei valstybė, nei darbdaviai iš tokio profesinių sąjungų vadovybės papirkinėjimo ir tokio susitarimo rašymo. Žmonės jeigu bus blogai gyventi – vis tiek išeis į gatves“. Kad einančiųjų į gatves bus neabejojo ir premjero derybų partneriai.

Anot TV3 laidos žurnalistės K.Aleknaitės, „jei piketų banga panaši į šią kartosis, Vyriausybei bus pamoka, kad taip paprastai imituojamomis ar realiomis derybomis su rinktinėmis profsąjungomis eilinių algų ar išmokų gavėjų neapgausi“.

Parengta pagal TV3 laidą „Savaitės komentarai“