Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktų Lietuvos Respublikos Seimui eilės įstatymų pakeitimų projektų bei 2010-ųjų metų biudžeto projekto pagrindiniu ir bene vieninteliu tikslu išlieka biudžeto subalansavimas.

Toks pats tikslas buvo keliamas beveik prieš metus, tvirtinant 2009-ųjų metų biudžetą.

Tuomet Vyriausybė ieškojo visuomenės paramos teisindamasi, kad paveldėjo itin komplikuotą  padėtį valstybėje (buvo slepiamas artėjantis sunkmetis, jo mastai ir pan.). Todėl vienos nakties perversmą socialinėje, mokesčių srityje buvo siekiama pateisinti būtinuoju reikalingumu.

2009 metus valstybė išgyveno padidindama mokesčius, sumažindama investicijoms skirtas lėšas bei biudžetinio sektoriaus darbo užmokestį. Buvo tvirtinama, kad Saulėlydžio komisija išnaudos sunkmetį ir modernizuos valstybės valdymą. Tačiau dabar akivaizdu, kad politikai „išvengė“ struktūrinių pertvarkų valstybės valdyme. Didžioji taupymo našta užgulė eilinio valstybės tarnautojo ar samdomo darbuotojo pečius, o pasitikėjimas aukščiausiomis valdžios institucijomis dar labiau smuko.

Nors jau prieš pusmetį Vyriausybės vadovas ramino, jog pasiektas dugnas, būtinybė taupyti 2010 metas akivaizdi. Valstybei būtina sutaupyti mažiausiai 6 mlrd. litų. Šį kartą biudžeto problemas ketinama spręsti mažinant visas socialines išmokas (pensijas, motinystės, tėvystės išmokas ir pan.), dar kartą peržūrint iš valstybės biudžeto išlaikomų darbuotojų darbo užmokestį. Šias nuostatas siekiama pateikti kaip neišvengiamybę be alternatyvų .

Akivaizdu, kad prie taupymo teks grįžti ateinančių metų pavasarį, perskirstant 2010-ųjų metų biudžetą, bei rudenį – formuojant 2011-ųjų. Kaip taupysime tuomet? Ar turime alternatyvų valdyti sunkmetį? Ar turime alternatyvų taupyti?

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas, Jungtinio demokratinio judėjimo „Varpas“ skyrius inicijuoja diskusiją – konferenciją  „Alternatyvūs sunkmečio valdymo (taupymo) būdai“ (š.m. spalio 29 d.) ir kviečia prisidėti prie šio renginio organizavimo bei jame dalyvauti, nevyriausybinių organizacijų bei profesinių sąjungų lyderius. Lietuvos inteligentijos prašytume globoti šį renginį.

Konferencijoje pranešimus mielai sutiko skaityti doc. dr. Aušra Maldeikienė, advokatas Kęstutis Čilinskas, prof. Povilas Gylys, dr. prof. Romas Lazutka.   

Tokia konferencija galėtų tapti pradžia informuojant visuomenę apie realią situaciją mūsų valstybėje, jos mastus ir sunkmečio valdymo alternatyvas, formuluojant ir numatant alternatyvius trumpalaikius bei ilgalaikius veiksmus, kurie ne tik padėtų suvaldyti sunkmetį, socialines įtampas, tačiau paskatintų negrįžtamus pozityvius pokyčius, nulemsiančius mūsų valstybės pažangą ekonomikos sunkmečiui pasibaigus, pagaliau konsoliduoti visuomenę ir numatyti bendro veikimo gaires.