Pusę to, ką sutaupome suėda stambusis verslas, korumpuoti valdininkai ir politikai.

Kodėl didesnes pajamas gaunantiems mokesčiai yra mažesni, nei gaunantiems minimalų atlyginimą? Kaip atsitinka, kad milijoną litų uždirbantis sumoka vos tūkstantį litų mokesčių, nors eilinis pilietis - statistinis mokesčių mokėtojas - jų sumokėtų beveik 40 tūkst. Kokia prasmė veržtis diržus, jei korumpuotų valdininkų ir politikų kišenėse nusėda beveik 2,5-3 mlrd. valstybės biudžeto lėšų kasmet. Tyrimai atskleidžia, kad mažiausiai 2 proc. viso valstybės biudžeto Lietuvos visuomenė netenka dėl korupcijos viešuosiuose finansuose. Tai yra daugiau, nei šiandien trūksta pensininkams, vaikams ir jų mamoms kartu paėmus.

Kiek galima sutaupyti įveikiant korupciją viešuosiuose finansuose ar vykdant nuoseklią valstybės valdymo (viešojo administravimo) struktūrinę ir funkcinę reformą? Kaip galima taupyti įveikiant šešėlinę ekonomiką, o ne ją skatinant?

Kiek galima sutaupyti pripažįstant negaliojančiais kai kuriuos, itin neskaidrius, pastarojo meto sandorius? Ar galima ir ar tikslinga taupyti tolygiai apmokestinant pelną (pajamas) – įvedant progresinius pelno bei nekilnojamojo turto mokesčius? Kur veda pasirinkta taupymo strategija? Ar tai vienintelis kelias pasiekti gerovės valstybę?

Ar turime kitų taupymo alternatyvų, jei taip, kokios jos, kaip ir kada jas pasirinkti?.

Šias ir kitas temas analizavo 2009 spalio mėn. 29 d. Mokytojų namuose susirinkę Nevyriausybinių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai. Konferencijos rengėjai, pradėdami konferenciją, kvietė trumpam pamiršti Nacionalinį susitarimą, kuris vakar oficialiai suskaldė nevyriausybines organizacijas ne tik tarpusavyje, bet ir jų viduje bei susitelkti ties alternatyvių sprendimų, susidoroti su sunkmečiu, paieška.

Pirmasis pranešimą skaitė TILS („Transparency International" Lietuvos skyrius) direktorius Sergejus Muravjovas, kuris apžvelgė rizikas viešųjų finansų valdyme, piliečių įsitraukimo į korupcijos prevenciją reikšmę. „Mes galime sužinoti kiek kainuoja valymo paslaugos biudžetinei įstaigai, bet nežinome kiek kainuoja jos nuoma“, - viešųjų pirkimų subtilybes dėstė lektorius. Pasak jo, tyrimai atskleidžia, kad mažiausiai 2 proc. viso valstybės biudžeto Lietuvos visuomenė netenka dėl korupcijos viešuosiuose finansuose. Pasak S.Muravjovo, svarbu, kad visuomenė galėtų kontroliuoti kaip naudojamos viešosios lėšos, turi būti žinoma, kokios Lietuvos įmonės dažniausiai gauna valstybinius užsakymus, o valstybinių įstaigų biudžetai turėtų būti visiškai vieši ir prieinami visuomenei.

Pranešimą skaitęs advokatas Kęstutis Čilinskas teigė, kad pastarojo meto neskaidrių sandorių panaikinimas ir pripažinimas niekiniais leistų grąžinti valstybei mažiausiai 3 mlrd. litų. Pasak jo, gamybos kaštus atpigintų elektros rinkos dekomercionalizavimas. „Elektros energijos gaminimu ir pardavimu turi rūpintis pelno nesiekiančios organizacijos, o ne UAB, kurių pagrindinis tikslas yra pelnas - teigė K.Čilinskas. - Tai atpigintų gamybą, leistų atsikvėpti verslui“. Jis akcentavo būtinybę drausti galimybes valstybės turto privatizaciją vykdyti už jas atsiskaitant akcijomis, nes visuomenė tokiu būdu apgaudinėjama: akcijos savo sudėtimi atspindi ne tik įmonės pelnus, bet ir jos įsipareigojimus ir skolas.

Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, socialinio teisingumo būtų daugiau jei nedelsiant būtų įvestas progresinis pelno apmokestinimas. Nors toks žingsnis savaime neatneštų daugiau pajamų į biudžetą, nes papildomai kainuotų tokio sprendimo administravimas, tačiau tai sumažintų socialinę įtampą visuomenėje ir socialiai būtų teisinga. Pasak jos, Vilniaus meras V.Navickas deklaravo uždirbęs 117207,39 Lt, o jo mokesčiai valstybei sudarė tik 1051 Lt. Jei tiek būtų uždirbęs koks samdinys mokytojas, jam tektų sumokėti 37530 Lt mokesčių. „Taigi, socialinio teisingumo čia nerasta“, - sakė A.Maldeikienė. - Ne mažiau svarbūs ir naudingi sprendimai turėtų būti priimami tolygiai perskirstant sunkmečio krūvius tarp stambaus verslo ir dirbančių bei iš paramos gyvenančių asmenų. Deja, kol kas pagrindiniai taupymo sprendimai yra formuojami dar labiau didinant atskirtį“.

Vienas iš konferencijos organizatorių Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas pasiūlė būtinumą skaidrinti pačių nevyriausybinių organizacijų ir profesinių sąjungų veiklą. Tai itin jautru tais atvejais, kai profesinės sąjungos finansavimą gauna iš kitų šaltinių nei nario mokestis. Tokiu atveju natūraliai kyla nesusipratimų, kokie interesai yra atstovaujami. Daug net solidžių nevyriausybinių organizacijų viešojo intereso, žmogaus teisių gynimo stebuklingai atsisako iš karto, kai baigiasi Europos sąjungos ar valstybės parama. Pasak jo, valstybė gali ir privalo remti NVO plėtrą ir visuomenės iniciatyvas siekiant dalyvauti valstybės valdyme, tačiau tai turi būti skaidru. Organizacija, gavusi tokią paramą, privalo apie tai informuoti ne tik savo narius, bet ir visuomenę, viešai atsiskaityti už nuveiktus darbus ir nurodyti pasiektus rezultatus. O skiriant vieną ar kitą paramą konkrečiai organizacijai turėtų būti nurodomi aiškūs paramos adresato bei paramos dydžio nustatymo kriterijai.

Renginį organizavusio vienos didžiausių Lietuvoje šakinių organizacijų – paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos lyderis neslėpė, kad buvo vienas iš tų, kurie pritarė nacionaliniam susitarimui. Tačiau tai nereiškia, kad profesinės sąjungos turi sustoti. A. Posochovas ragino ieškoti to, kas vienija, o ne skaldo. Alternatyvių taupymo būdų paieška yra puiki galimybė vienyti įvairias visuomenės grupes įveikiant sunkmetį bei formuojant visuomenės ateities modelį.

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus kvietė plėtoti šią iniciatyvą, aktyviai veikti vienijant visų nevyriausybininkų pastangas visoje šalyje.

Aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Paulavičienė, pristačiusi rezoliuciją, ragino šias diskusijas perkelti į Lietuvos regionus. Pasak jos, į diskusiją apie sunkmečio valdymą turi įsitraukti inteligentija, akademinė bendruomenė. Išdiskutuoti pasiūlymai dėl taupymo ir sprendimų, nulemsiančių valstybės modernizavimą galėtų tapti atrama konsoliduojantis visuomenei bendrai aktyviai veiklai.

Konferencijos dalyviai iš esmės pritarė tokiai nuomonei ir sutarė perkelti diskusijas į regionus. Tikimasi, kad pirmoji bus surengta artimiausiu metu Klaipėdoje. 

Konferenciją organizavo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga, Jungtinio demokratinio judėjimo skyrius „Varpas“, Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas.