Ne tik Kauno byla vilkinama

A.Medalinskas. jei kalbame apie atsakomybę ir terminus, mano atmintyje iškyla ir kitos bylos. Pavyzdžiui, visi tie VEKS‘ai. Rudenį būta tikrai įdomių ir ne tokių brangių renginių, bet pradžioje viskas panešėjo į puotą maro metu, pinigų plovimą ir pasipelnymą. O kur dar tamsioji nacionalinio stadiono statybos pradžia? O „Leo LT“ projektas? Visa tai galėjo tapti pasipelnymo šaltiniu politikams ir valdininkams. Praėjo metai ir nieko nebegirdėti.

G.Jasaitis. Galiu išvardyti keletą baudžiamųjų bylų, kurios pastaruoju metu pasiekė teismus. Jose tarp kaltinamųjų yra aukšto rango savivaldos politikų ir pareigūnų. Tai Vilniaus, Trakų savivaldybių korupcijos ir kitos bylos.

A.Medalinskas. Tos kur Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) medžiagą srinko? Šis jų darbas tikrai sveiintinas. Tačiau norėtųsi tikėti, kad bus paliesti ir stambiausi banginiai, kurie, matyt, ir stovėjo už šių veiksmų? Kažin ar tų veiksmų imtasi be partijų vadovų žinios?

G.Jasaitis. Yra ir buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano baudžiamoji byla.

A.Medalinskas. Prokurorus būtų galima sveikinti už „Alitos" bylos tyrimą, jeigu ne viena detalė. Pasakykite, kur išnyko visi telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose minėtos įvairių aukšto rango politikų pavardės?

P.Ancelis. Nežinodamas konkrečių bylos detalių, negaliu nieko komentuoti. Kaip dabar organizuojamas baudžiamasis procesas ikiteisminėje stadijoje? Dalis medžiagos patenka į ikiteisminio tyrimo bylą. Kita dalis bylos gula į seifą. Viskas priklauso nuo prokuroro. Kiek, jo manymu, reikia, tiek ikiteisminio tyrimo medžiagos įtraukiama į bylą kaltinimams pagrįsti. Tada ir teisėjas mažai ką gali.

A.Medalinskas. Ar „Alitos" byla nėra pavyzdys, kai dalis medžiagos, kuri būtų nemaloni aukštiems pareigūnams, nepateko į bylą. Ir teismas galėjo nežinoti visų bylos detalių, o atsakomyė teko tik buvusiam Turto fondo vadovui Povilui Milašauskui. O kur kitų, daug aukštesnio rang pareigūn atsakomybė? Gal prokuratūra galėtų atlikti pakartotinį šios bylos tyrimą, pasidomėti, kaip tų pareigūnų pavardės iš tyrimo medžiagos išgaravo?

G.Jasaitis. „Alitos" byla taip pat spekuliuojama. Yra du procesai: operatyvinis ir baudžiamoji byla. Joje tikrai jokių įrašų nebuvo.

A.Medalinskas. Tai kada tų pavardžių neliko?

G.Jasaitis. To reikia klausti tarnybų, vykdžiusių procesą. Valstybės saugumo departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) revizoriai narinėjo visą privatizacijos procesą, bet jie dirbo pagal prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pateiktus klausimus.

A.Medalinskas. Norėčiau tikėti, kad ši medžiaga nebuvo sunaikinta kaip nereikšminga ir kada nors išvys dienos šviesą.

P.Ancelis. Aš kartais išgirstu, kad tą tyrimą atliko STT ar FNTT, o prokurorai ten nesikišo. Bet pagal Konstituciją prokuratūra privalo kištis. Ir Prokuratūros įstatymas, ir BPK įpareigoja tai daryti.

Atsakomybė už bylų vilkinimą

A.Medalinskas. Įsivaizduokime, jog teisėsaugoje įtakingo asmens veiksmus, susijusius su dideliais pinigais ir noru bet kokia kaina išvengti atsakomybės, tiria asmuo, kuris gavo savo vadovo nurodymą ar pinigų iš kaltinamojo, kad byla būtų uvilkinta iki senaties. Jeigu net kiltų triukšmas, teisėsaugos pareigūno atsakomybė yra tik drausminė. O stimulų vilkinti bylą daug. Noriu tikėti, kad daug bus ir sąžiningų teisėsaugos pareigūnų, be valstybėje, kur net aukščiausieji pareigūnai, politikai demonstruoja , jog su sąžiningumu toli nevažiuosi, ir kiti gali pasekti jų pavyzdžiu. Jei išaiškėtų, kad byla vilkinta sąmoningai, galbūt STT, policijos ar kitos ikiteisminės įstaigos, prokuratūros pareigūnas, jo viršininkas turėtų prisiimti ne tik drausminę atsakomybę?

G.Jasaitis. Jeigu pareigūnas bus neaktyvus, nesieks greičiau ištirti bylą ir sueis senatis, tada turėtų kilti drausminės atsakomybės klausimas. Bet jeigu nustatoma, kad pareigūnas piktnaudžiauja siekdamas tam tikrų savanaudiškų tikslų, karjeros ar ima kyšį, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ir jokių išimčių negali būti.

A.Medalinskas. Ar nors vienas prokuratūros pareigūnas nedrausmine tvarka nubaustas dėl to, kad užvilkinta rezonansinė byla, susijusi su aukščiausiojo rango politikais, sulaukė senaties?

G.Jasaitis. Ką Jūs turite galvoje?

A.Medalinskas. Jums reikia įvardyti garsią šeimą, su kuria siejama daug tamsių „prichvatizacijos" sandėrių, kai tos šeimos galva buvo valstybės vadovas? Arba prisiminkime sostinės merą, kuriam teismas neseniai panaikino teistumą. Ką po viso to žmonės gali galvotiapie teisėsaugą?

G.Jasaitis. Ne. Nereikia tų pavardžių minėti. Šiuo atveju mes kalbame ne apie vilkinimą, o apie korupciją, kai bylos patenka pas tokius pareigūnus, kurie tyčia už paslaugas ar pinigus vilkina tyrimą, kol sueina senaties terminai. Ta korupcija. Bet norint tirti tokio pobūdžio korupciją, reikia turėti bent minimalios informacijos, o ne gandus.

P.Ancelis. Dabar labai lengva pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį užvilkinti. Kodėl? Todėl, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas remiantis gandais. Ir trapukariu, ir tarybiniais laikais ir po 1990 metų patikrinimo mechanizmas buvo. Atsijodavome mes tas šiukšlytes. Puiki pirminių faktų patikrinimo tvarka buvo įteisinta 2002-aisiais, tačiau jai buvo lemta gyvuoti tik vienus metus, t.y.iki chaotiško naujojo BPK įsigaliojimo. Dabar ikiteisminis tyrimas neturi jokių terminų. Yra tik rekomendacijos, jos labai painios.

Pakaktų kelis straipsnius tame kodekse pakisti ir problemų neliktų. Dabar mažai šansų už korupcinę, šešėlinę veiklą pradėti ikiteisminį procesą, nors bylų pilna. Beveik pusė milijono ikiteisminių tyrimų, pusės iš jų nereikėjo net padėti. Tyrėjai ir prokurorai dangstosi bylų viršeliais, bet jose - tuščia. Ir pedofilai vaikšto laisvi.

G.Jasaitis. Pasakysiu šiurkščiai - tinginystės BPK pataisomis nepanaikinsi.

A.Medalinskas. Bet ar kilus įtarimui, kad byla užtruko dėl prokuroro kaltės, prokuratūra neturėtų aiškintis, ar byla nebuvo vilkinama laukiant senaties?

R.Jurka. Yra tam tikrų siūlymų koreguoti senaties terminus, jie tęstųsi ir perdavus bylą teismui. Ir teisme taip pat. Tada jau bylos neužvilkinsi.

A.Medalinskas. Tai geri siūlymai, bet jų priėmimas Seime iki šiol nejuda iš vietos. O kaip spręsti atsakomybės klausimą, jei pareigūnas bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje nieko nedarė, nes viršininkas žodžiu nurodė ją vilkinti?

G.Jasaitis. Jeigu viršininkas paskambintų prokurorui ir tai nurodytų, jį iš karto būtų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau privalu užfiksuoti tokį pokalbį.

A.Medalinskas. Ar buvo atliktas nors vienas tyrimas dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie vilkino byas, nors ir nbuvo fiksuoti nusikalstami pokalbiai?

G.Jasaitis. Kalbame apie labai subtilius dalykus - tarnybinio patikrinimo galimybes. Ne baudžiamojo persekiojimo, o tarnybinio patikrinimo. 2004 metais ruošiant tarnybinio patikrinimo nuostatų korekcijas vadovautasi demokratinių valstybių principais. Jei paaiškėja, kad drausminio ar tarnybinio pažeidimo per tam tiką laiką negalima išsiaiškinti, pareigūnas negali būti baudžiamas. Pareigūnas turi turėti tam tikrų garantijų, kad jis nebus nepagrįstai ar ne pagal procedūras persekiojamas. šie dalykai susiję su pareigūnų nepriklausomumo principu.

A.Medalinskas. Bet ne apie pareigūnų nepriklausomumo principą klausiu. Būtų gerai, jei ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai žinotų, kad jeigu rimta byla bus užvilkinta, bus analizuojamos to tyrimo aplinkybės net ir nesant informacijos apie galimą pareigūno piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Kiek supratau, iki Kauno pedofilijos ylos tai nebuvo daryta.

V.Bakas. Dabar Lietuvoje sukurta sistema daugelio atveju leidžia prokurorui nuspręsti, kad byloje trūksta įrodymų, todėl negalima jos perduoti teismui. O ką sako ekonomiškumo, greitumo principai? Nustatei įtariamąjį - ir atiduodi į teismą. Tegu teismas sprendžia viešai: kaltas, ar nekaltas. Žinau atvejų, kai prokurorai vengė atiduoti bylas į teismą, nes bijojo, kad įtariamasis gali būti išteisintas dėl įrodymų stokos, o prokuratūros vadovybė neigiamai sureaguos, vertindama pavaldinių darbą.

Kas turėtų kontroliuoti prokurorus?

A.Medalinskas. Ar problemos išsispręstų, jei generalinis prokuroras būtų atskaitingas ne Seimui, o Vyriausybei? Galbūt prie prokurorų darbo kontrolės labiau galėtų prisidėti ir visuomenė?

V.Bakas. Esama tvarka bent minimaliai garantuoja prokuratūros nepriklausomumą. Generalinio prokuroro skyrimo tvarka leidžia išvengti pernelyg didelės valdžios koncentracijos. Kita vertus, jei esama iniciatyvos keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką, reikia įvardyti tikslus, kurių siekiama. Vyriasybė turi pakankamai svertų kontroliuoti Generalinės prokuratūros darbą, tačiau jų neišnaudoja. Prokuratūros veikla neturi aiškių vertinimo kriterijų, suprantamų ir profesionalams, ir visuomenei.

P.Ancelis. Dabartinis baudžiamojo proceso reglamentavimas nekalba apie visuomeninės kontrolės mechanizmus. Prokurorų ir teisėjų veikla gali ir privalo būti kontroliuojama bent jau nevyriausybinių organizacijų. pavyzdžiui, Japonijoje prokuratūrą kontroliuoja buvę teisininkai pensininkai. Prie prokuratūros veikia Stebėjimo komisija, kuri formuojama iš turinčiųjų rinkimų teisę piliečių. Ji kontroliuoja prokuroro sprendimų pagrįstumą pagal nukentėjusiųjų ir kitų asmenų pareiškimus, teikia rekomendacijas prokuratūrai ir institucijai prie teisingumo ministro.

V.Bakas. Prokuratūra gavo daug laisvių, bet jomis naudojasi netinkamai. Įstatyme turėtų būti įtvirtinti aiškūs prokuratūros veiklos vertinimo kriterijai, kuriais vadovaudamasis Seimas kasmet viešai įvertintų generalinio prokuroro ataskaitą. Turėtų būti panaikinta prokuratūros teisė kurti įstatymus. 2003 metais - sąmoningai, ar ne  - buvo įvertinta landa, kuri leidžia tam tikras procesines taisykles kurti pačiam generaliniam prokurorui. Visi ikiteisminio tyrimo tobulinimo klausimai turėtų būti perduoti iš gausybės dirbančiųjų darbo grupių, kurios leidžia prokuratūrai kontroliuoti save pačią, į parlamentą. Seimas galėtų įkurti nuolatinę komisiją, kuri rūpintųsi ikiteisminio tyrimo klausimais, į kurią būtų įtraukti ne tik teisėsaugos institucijų, teismų atstovai, bet ir mokslininkai, visuomenės atstovai. Dabartinė situacija yra nenormali.

P.Ancelis. Tokių įgaliojimų, kaip šiuo metu, prokurorai neturėjo nei tarpukariu, nei sovietmečiu. Nedaug kur rasi ir posovietinėje erdvėje. Man baugu pagalvoti, ką turėdamas tokį statusą gali padaryti prokuroras, jeigu juo taptų nedoras, nekompetentingas žmogus. Seimas turi pakankamaikontrolės galimybių, tik ar jomis visada tinkamai pasinaudojama? Ir Kauno įvykiams tirti suburta komisija negalėj išstudijuoti minėtos bylos, rėmėsi tik kažkokiomis pažymomis ir antriniais raštais. Yra žinomas JAV pavyzdys, kai tiriant garsius skandalus, parlamentas paskiria atsakingą specialistą, prokurorą, patyrusį nepriklausomą tyrėją ir jam suteikia visus įgaliojimus. Remiantis Seimo statutu, BPK, kitais įstatymais ir Lietuvoje rezonansinėms byloms galėtų būti taikomas toks modelis, o tai sustiprintų prokuratūros kontrolę ir atsakomybę prieš valstybę ir piliečius.

V.Bakas. Bet dabar už susiklosčiusią padėtį atsakomybę turėtų prisiimti patys prokuratūros vadovai. Akivaizdu, kad aplaidų skandalingosios bylos tyrimą nulėmė ne tų kelių nubaustų prokurorų veiksmai. Jie - tik atpirkimo ožiai. Drąsos nurodyti tikrąsias problemų priežastis iki šiol trūksta, Stengiamasi užgniaužti, kad nusikaltimų tyrimo sistema per šiuo kelis metus buvo sugriauta, jai sulaužytasstuburas ir ji palikta be jokios kontrolės.

Alvydas Medalinskas, „Lietuvos žinios"

(Pabaiga).