Vakar, gruodžio 29 dieną, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) skyrius „Varpas“, bendradarbiaujant su jaunų šeimų iniciatyvine grupe, pakvietė žurnalistus ir mamas bei tėvus, kurie teisiami dėl jiems padidintų atlyginimų prieš išeinant motinystės (tėvystės) atostogų, į diskusiją „Antikriziniai sprendimai, verslo laisvė, asmenų lygybė ir žmogaus teisės“. Kiek ir kada darbdavys turi teisę kelti atlyginimą darbuotojui, kad liktų nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn? Kur šiuo atveju baigiasi teisėtų lūkesčių realizavimas ir prasideda nusikaltimas? Kada mokesčių mokėtojų bandymas pasirinkti sau naudingesnį mokesčių mokėjimo variantą gali būti pagrindas iškelti baudžiamąją bylą? Ar pasinaudojimas įstatymo suteikta lengvata vienais atvejais gali būti teisėtas dalykas, o kitais – ne?

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius H. Mickevičius pradėdamas diskusiją pabrėžė, kad apskritai jau nuo 2004 metų Lietuvoje pastebimas regresas žmogaus teisių srityje. Geri pavyzdžiai – linksniuojamasis CŽV kalėjimas, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, šeimos koncepcija, nevykdomi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) nutarimai. Anot H. Mickevičiaus, valdžios atstovų retorikoje dominuoja ekonomizmas – pastatysime ant kojų ekonomiką ir viskas bus gerai, bei paternalistinis požiūris – mes pastatysime, mes sutvarkysime, mes jums duosime. Jokios kalbos apie piliečių teises.

Apie dvigubus standartus kalbėjo JTO žmogaus teisių ekspertas rengiant Žmogaus teisių planą Lietuvai, advokatas ir piliečių asociacijos JDJ pirmininkas K. Čilinskas. Buvo pateikta konkrečių pavyzdžių, kaip verslininkai (VP Market) prieš keletą metų pasinaudojo neįgaliesiems taikoma lengvata ir susigrąžino daugiau nei 70 milijonų litų sumokėtų mokesčių. Tuomet apie baudžiamąją atsakomybę jiems nebuvo nė kalbos, prokuratūroje prieita prie išvados, kad net tokio sandorio ginčyti nėra pagrindo. Kitas pavyzdys - VST privatizavimas, kai pačios VST pinigais užmokėta už tą pačią įmonę.

Tuomet taip buvo įmanoma. Tačiau kai įstatymo galimybe pasinaudoja paprastas žmogus, tos pačios valdžios institucijos reaguoja jau visiškai kitaip. „Taigi tomis įstatymų spragomis gali pasinaudoti tik tie, kurie turi ypatingus, dažniausiai korupcinius santykius su valdžia“, - konstatavo K.Čilinskas. Jo teigimu, svarstyti, diskutuoti, kiek antikrizinės priemonės yra suderinamos su žmogaus teisėmis – privalome, nes visus veiksmus pagrįsdama sunkia padėtimi valdžia gali ir per daug ankštai „užveržti kilpą ant kaklo“. Pabrėždamas žmogaus teisių aspekto svarbą, K. Čilinskas priminė apie pilietinio Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) įsteigtą „Lietuvos memorialą“, kuriame bus registruojami neteisėto piliečių politinio persekiojimo atvejai, bauginimai, trukdymai piliečiams pasinaudoti konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, bus rengiamos paramos ir labdaros akcijos.

Žvėryno bendruomenę atstovaujantis teisininkas P. Markevičius pasidalino patirtimi, sukaupta ginant viešąjį interesą. „Bylos, kai žmonės bando ginti savo teises, yra labai sunkios, nes vienas žmogus stoja prieš visą valstybę“, - teigė teisininkas. Kitose valstybėse, anot P. Markevičiaus, yra įstatymų, leidžiančių apginti piliečius nuo tokių ieškinių, net ir valstybės teikiamų – yra galimybė sustabdyti procesą, jeigu nėra padaryta valstybės įrodytų nusižengimų. Anot teisininko, argumentas, kad žmogus gavo didesnį atlyginimą, nei vidurkis, nėra padaryto nusižengimo įrodymas. Atlyginimas - dviejų žmoonių susitarimo reikalas, o „Sodros“ išmokos - ne parama. Tai užsidirbta privati nuosavybė, - nurodė teisininkas.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko, teisininko Vytauto Bako teigimu, neramina tai, kad nevykę politiniai sprendimai jau ne pirmą kartą bandomi amortizuoti naudojant teisėsaugos sistemą. Tai skaldo visuomenę. Panašios veikos prieš metus nebuvo vertinamos net moralės aspektu, dabar – jos vertinamos kaip kriminalinis nusikaltimas. Pasitikėjimui teisėsauga būtų padaryta didžiulė žala, jei po kurio laiko taps aišku, kad šis procesas yra centralizuotai valdomas. Tada tampa neaišku, koks yra prokuratūros statusas ir kuo jis skiriasi nuo ikiteiminio tyrimo įstaigų. Šiuo atveju matyti ir bylų politizavimo bei centralizavimo požymių – „iš viršaus“ nurodyta visas „mamų“ bylas siųsti į teismą, dar nesibaigus baudžiamiesiems procesams užregistruota Baudžiamojo kodekso pataisa, kuri sušvelnintų bausmes motinoms už padarytą nusikalstamą veiką „Sodrai“. Taip, anot teisininko, politikai tarsi duoda signalą teismams ir prokurorams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms – jos kaltos, nusikaltimas yra padarytas, bet už jį galima skirti mažesnę bausmę. Tai,nesant nė vieno įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, anot V.Bako yra spaudimas teisėsaugos institucijoms.

 Advokatas Egidijus Morkūnas, papildydamas kolegas teisininkus, akcentavo teisę į socialinę ramybę: „Žinau, kokios yra taisyklės, ką jos leidžia, ką draudžia, ir kas bus, jei jas pažeisiu.“ Anot jo, gausybės ministerijų, institutų darbuotojai turėjo numatyti ir paskaičiuoti, o Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“ turėjo atkreipti dėmesį į padidėjusius atlyginimus: „Ar kuris nors iš jūsų leidžiate vaikui žaisti su porcelianiniu servizu, laukdami, kol sudaužys šešis puodelius, kad galėtumėte jį primušti? Galbūt vieną gali sudaužyti, bet kitus penkis atimsite.“ Anot E. Morkūno, tėvai gali kovoti su valstybe teisiškai, teismuose, taip pat teikti kolektyvinį ieškinį dėl dvigubų standartų taikymo.

Diskusijoje dalyvavusi Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja I. Montvidienė, kurios vaikui ką tik suėjo metukai, prisipažino dėl mokesčių sistemos nestabilumo atsisakiusi visų išmokų. „Bet aš sugebėjau suderinti motinystę ir darbą, o daugelis negali“, - kalbėjo ji. „Už tai, kad pasinaudojo teise, žmonės negali būti persekiojami, - pakartojo I. Montvidienė. – Visi žinome, kam tokie įstatymai buvo priimti – norėta gerinti gimstamumą. O kiek moterų patyrė persileidimus, kiek nebegali išmaitinti vaikų.“

Antrojoje Konferencijos dalyje teisininkai, žurnalistai, visuomenės veikėjai diskutavo su iš visos Lietuvos susirinkusiais jaunais tėvais apie pastaruoju metu vykstančius teisinius procesus, galimas gynybos priemones, būtinybę tai visuomenės grupei, kuri patiria persekiojimus, organizuotis, dalintis patirtimi. Tačiau pirmąkart su teisėsauga susidūrusius, vienus prieš valstybę paliktus ir neretu atveju baudžiamųjų procesų išgąsdintus tėvus V. Bakas paragino ne tik ginti savo, savo vaikų teises, bet ir nekeisti gyvenimo dėl proceso - netapti proceso įkaitais, trumpai ar ilgai tai vyktų.

 Diskusijoje dalyvavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, JTO žmogaus teisių ekspertas rengiant Žmogaus teisių planą Lietuvai, advokatas Kęstutis Čilinskas, Orhuso konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje darbo grupės narys, teisininkas Paulius Markevičius, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, teisininkas Vytautas Bakas, advokatas Egidijus Morkūnas, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Montvidienė, iš visos Lietuvos suvažiavę jauni tėvai ir mamos.