Šiandien (kovo 20 d.) nuo 16 val. Konstitucinis  Teismas skelbia nutarimą byloje dėl Darbo kodekso nuostatos ir Vyriausybės nutarimų,  reguliuojančių minimaliojo darbo užmokesčio  didinimą, atitikties Konstitucijai.

Kaip telefonu iš teismo salės pareigūnai.lt informavo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigos profesinės sąjungos atstovas, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad 2003   m. liepos 18 d., 2004 m. kovo 24 d., 2005 m. balandžio 4 d. ir  2006 m.   kovo  27  d.  Vyriausybės  nutarimų,  kuriuose nustatytas skirtingas minimalusis darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir kitiems  asmenims,  nuostatos  neprieštarauja  Konstitucijai.

Konstitucinis teismas nurodė, kad MMA (minimali mėnesinė alga) valstybės tarnautojams buvo naudojama kaip koeficientas darbo užmokesčiui skaičiuoti,  realiai nebuvo situacijos, kada gautas minimalus mėnesinis atlygis buvo mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą privačiame sektoriuje. Pažymėta, kad MMA sąvoka buvo vartojama nekorektiškai, tačiau tai negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad MMA valstybės tarnautojams nustatytas neteisėtai, pažeidžiant Konstitucijos nuostatas.

Primename, kad pareiškėjai   -  Seimo  narių  grupė,  Vilniaus    apygardos administracinis, Klaipėdos apygardos administracinis ir Panevėžio apygardos  administracinis  teismai  kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar  2003   m. liepos 18 d., 2004 m. kovo 24 d., 2005 m. balandžio 4 d. ir  2006 m.   kovo  27  d.  Vyriausybės  nutarimų,  kuriuose    nustatytas skirtingas minimalusis darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir kitiems  asmenims,  nuostatos  neprieštarauja  Konstitucijos 29 straipsnio  1  daliai  (įstatymui, teismui ir  kitoms   valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs), 48 straipsnio 1 daliai  (kiekvienas  žmogus  gali laisvai pasirinkti  darbą   bei verslą  ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę  apsaugą nedarbo atveju), konstituciniam teisinės valstybės principui. Visi    pareiškėjai,    išskyrus   Panevėžio apygardos administracinį teismą, abejoja, ar Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu  nustato minimalųjį  valandinį  atlygį  ir  minimalią  mėnesinę  algą,   o atskiroms  ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms ji  gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius, nesukuria dvejopų standartų ir neleidžia skirtingai  vertinti  skirtingoms  ūkio  šakoms,  regionams    ar darbuotojų  grupėms  priklausiančių  asmenų  bei  taikyti   jiems skirtingų  minimalių  apmokėjimo  dydžių. Pareiškėjai  taip   pat abejoja,  ar  skirtingų minimalių valandinių bei mėnesinių   algų atskirų kategorijų darbuotojams nustatymas ir šalies  ekonominiai veiksniai   (kainų  kilimas,  infliacija,  ekonomikos    augimas) nediskriminuoja vienų darbuotojų, palyginti su kitais.

Konstitucinis  Teismas pažymėjo, kad atkūrus   nepriklausomą Lietuvos  valstybę ir pradėjus kurti nacionalinę teisės  sistemą, nuo   pat   pradžios  valstybės  tarnybos santykių teisinis reguliavimas  buvo  ir  iki  šiol  yra  grindžiamas    principine nuostata,  kad  valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių  pagal samdos (darbo) sutartis.   Nutarime konstatuota,   kad  valstybė  gali  pasirinkti  įvairias darbo apmokėjimo  sistemas,  kad nėra negalima ir tokia sistema, kai darbo  užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis.

Šioje  byloje  atkreiptas dėmesys, kad galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių  ypatumai,  palyginti  su  darbo santykiais, leidžia nustatyti   skirtingas  darbo  apmokėjimo  sistemas     valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų  institucijų darbuotojams)  ir  kitiems dirbantiems asmenims. Konstitucinis Teismas  taip  pat  pažymėjo, kad  valstybės  tarnybos santykių ypatumai leidžia skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, skirtingoms kategorijoms taikyti skirtingas darbo  apmokėjimo  sistemas. Diferencijuotas darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas savaime nereiškia  diskriminacijos arba  privilegijų  suteikimo.  Tokį  darbo apmokėjimo santykių diferencijuotą teisinį reguliavimą  taip   pat     pripažįsta tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos teisė.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog negalima teigti,  kad pagal šiuos Vyriausybės nutarimus valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams būtų galima mokėti tokį mėnesinį tarnybinį atlyginimą,  kuris  būtų mažesnis už  MMA, nustatytą kitiems dirbantiems asmenims. Nutarime pabrėžta, kad tokiu teisiniu reguliavimu   nebuvo  paneigtas  valstybės  politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis,  kad jų  mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už   kitiems dirbantiems asmenims nustatytą MMA.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčytuose Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos sąvoka vartota teisiškai nekorektiškai, todėl klaidino ir kėlė painiavą.  Tačiau tai  negali  būti  pagrindas  pripažinti,  kad  šios    nuostatos prieštarauja  Konstitucijos  nuostatoms  dėl asmenų  lygybės   ir kiekvieno  žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą  bei teisinės valstybės principui.

Atsižvelgęs į tai, kad valstybės tarnautojams nustatytas MMA yra vienas iš elementų, kurį dauginant iš atitinkamo  koeficiento yra nustatomas valstybės   tarnautojo darbo užmokestis, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad prašymai ištirti ginčytų Vyriausybės  nutarimų  nuostatų atitiktį Konstitucijai iš esmės reiškia, kad prašoma spręsti valstybės tarnautojų ir kai kurių kitų darbuotojų atlyginimų padidinimo klausimą.

Nutarime pažymėta, kad Konstitucinis Teismas nesprendžia, kokio dydžio MMA turi būti nustatyta  kuriems nors  valstybės tarnautojams. Darbuotojo atlyginimai nustatomi atsižvelgiant į įvairius ekonominius, socialinius ir kitus veiksnius. Jų Konstitucinis Teismas negali vertinti.

Konstitucinio teismo 2007-03-20 nutarimo "Dėl minimaliosios mėnesinės algos ir minimalaus valandinio atlygio diferencijavimo" tekstas

LR ikiteisminio tyrimo įstaigų

profesinės sąjungos ir http://www.lrkt.lt/ informacija