*JUNGTINIO DEMOKRATINIO JUDĖJIMO*
*MANIFESTAS*
*2010 m. vasario 16 d.*
* *
Mes, II Respublikos atkūrimo liudininkai ir dalyviai, prisimindami 1918
vasario 16 d. įvykį ir jo iškiliausius žmones, tada pastačiusius mūsų tautai
patį įspūdingiausią istorinį paminklą, su gilia pagarba pasitinkame didžiąją
Nepriklausomybės šventę.
Tos taurios šventės fone labai nublanksta mūsų gyvenimo realybė, ypač ta,
kuri susiformavo mūsų akyse po 1990 metų. Tiems žmonėms, kurie visą gyvenimą
troško Nepriklausomos Lietuvos ir visomis galiomis prisidėjo prie jos
atgavimo, nėra ir negali būti skaudesnio dalyko už neišvengiamą būtinybę
pripažinti ir šiandien viešai paskelbti: *šitas paskutinis mūsų projektas
nepavyko.*
Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo šventės proga pagerbdami savo didžiąsias
istorines asmenybes ir išsivadavimo aukas, neketiname ieškoti
kaltininkų. Kalti
esame visi, jog taip atsitiko. Vieni dėl to, kad aklai palaikėme laisvąją
rinką ir jos senovinį principą *laissez faire, laissez passer* (*leiskite
veikti, leiskite eiti*), pavertusį valstybę vien tik stambiausių verslo
grupių aptarnavimo instrumentu, pasidavėme agresyviai konkurencijai, turtų
kaupimo goduliui, daiktų vartojimo azartui, bridimui į begalines skolas,
absurdiškiems tarpusavio konfliktams. Antri lengvai pasitikėjome
apsišaukėliais ir demogogais, nekritiškai balsavome už tuos, kurie skelbėsi
žinovais, patriotais, demokratais ir laisvės gynėjais ar rėmėme pareigūnus,
kurie galvojo tik apie save ir savo artimųjų ratą. Treti menkai tepadėjome
visuomenei susigaudyti ir įvertinti, kas ko vertas, ir nebuvome pakankamai
reiklūs tiems, kurie grobė, sukčiavo arba per galvas brovėsi prie valstybės
vairo ir jos gėrybių. Ketvirti greitai pajutome savo bejėgiškumą,
susitaikėme su tuo, kas vyksta ir net raginome vieni kitus geriau nesikišti
į supainiotus ir nuolat painiojamus valstybės reikalus, užsiimti tik savo
darbais ir t.t. Glaustai tariant, savo skirtingomis, bet savaip
konformistiškomis gyvenimo nuostatomis sukūrėme terpę, labai palankią
"stipriojo teisės" įsitvirtinimui, stambiojo kapitalo suaugimui su valstybės
aparatu, ir padėjusią rastis tam, kas dabar vadinama oligarchiniu valstybės
valdymu.
Tokio valdymo sukelta krizė ir jos įveikimo "metodai" duoda ženklą, kad mes
galų gale įsakmiai paskelbtume: *valdžia turi būti atskirta nuo verslo
grupių, o jos atitrūkimas nuo Tautos turi būti sustabdytas*. Grupinių
interesų diktatą būtina apriboti bendraisiaiais Tautos, valstybės,
visuomenės, vadinasi, ir ateinančių kartų išgyvenimo interesais. Nevalia
gėdingai dangstytis, kad su panašiomis problemomis susiduria visas
civilizuotas pasaulis. Pirmiausia ne visas pasaulis apimtas krizės ir tos
krizės laipsniai bei formos labai skirtingos. Be to, mes turime savarankišką
valstybę, todėl negalima suprasti, kodėl tos valstybės valdžia, įskaitant ir
žiniasklaidą, nesiėmė *savarankiškos *subalansuotos ūkio politikos, bet
vergiškai sekė "stipriojo teisę" įtvirtinančią "laisvosios rinkos" politiką,
kad giliau įgrimztume beveik už visą civilizuotą Europą. Didžiausia bėda ne
ta, kad ji klydo, bet kad imitavo gerai žinančią, ką daryti, rimtai
nesikonsultavo, nesiklausė protingų patarimų ir už savo klaidas, užsispyrimą
bei savanaudiškumą dabar sąskaitas pateikia tiems, kurie mažiausiai yra
nusidėję - tos politikos kritikams, vaikams, pensininkams, darbininkams,
gydytojams, mokytojams ir apskritai visiems skurstantiems žmonėms. Ką
privalome padaryti?
*Pirma*, įgyvendinti pagrindinį Lietuvos Respublikos konstitucijos
reikalavimą: *Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
*
*Antra,* sustabdyti partijų moralinio ir politinio degradavimo procesą,
pirmiausia panaikinti *papirkinėjimais grindžiamą *rinkimų sistemą ir
ryžtingai įdiegti dalyvaujamosios demokratijos principus, suteikiančius
galimybę tiesiogiai įgyvendinti Tautos suverenią galią.
*Trečia*, pasiekti, kad svarbiausi valdžios institucijų sprendimai būtų
pagrįsti ne jos "*kišeninių*" tarybų ar savo rato "ekspertų" patarimais, o
nešališkai sudarytų *mokslo tiriamųjų grupių* nešališkomis rekomendacijomis,
patikrintomis jų laisvais debatais.
*Ketvirta*, sukurti sąžiningą ir efektyvią viešojo intereso apsaugos ir
antimonopolinių įstatymų vykdymo kontrolės sistemą.
*Penkta,* sukurti privalomą Konstitucinio teismo sprendimų įgyvendinimo ir
atsakomybės už tą įgyvendinimą tvarką.
*Šešta*, vietoj politinių grupuočių interesais vykdomų savivaldos imitacijų
turi būti sukurta reali pačių piliečių savivalda.
*Septinta*, uždara teisinės valdžios kasta turi būti paversta sąžiningai
teingumą vykdančia ir tuo valstybei tarnaujančia sistema, kontroliuojama ir
prižiūrima visuomenės. Seniai yra pribrendęs laikas sukurti prisiekusiųjų
teisėjų institutą.
*Aštunta*, paremti visuomenės ir Seimo narių grupes, reikalaujančias sukurti
dekomercializuotą *visuomeninį *radijo ir televizijos kanalą, kuris būtų
prieinamas ne tik rutininės politikos diegimui, bet ir tiems kūrybiškiems
žmonėms, kurie seniai siūlo visuomenės gyvenimui ir tautos išlikimui
alternatyvių sprendimų ir įgyvendintų Nacionalinio radijo ir televizijos
įstatymo reikalavimus.
Tikimės, kad visi atsakingi, pilietiški, t.y. bendras mūsų visuomenės
išgyvenimo galimybes suvokiantys ir laisvai mąstantys, žmonės supras šių
siūlymų svarbą jų pačių likimui, parems juos ir visais jiems įmanomais
būdais prisidės prie to, kad jie neatidėliojant būtų pradėti įgyvendinti.
* Regimantas Adomatis, kino ir teatro aktorius*
* Vytautas Bakas, Pareigūnų profesinių sąjungų
susivienijimo pirmininkas*
* Elona Balčiūnaitė, Stokholmo universiteto
studentė
*
* Prof. Rimantas Benetis, kardiochirurgas*
* Vytautas Bubnys, rašytojas*
* Kęstutis Čilinskas, teisininkas*
* Juozas Ivanauskas, žurnalistas *
* Doc.dr. Jonas Jasaitis, JDJ Savivaldos komiteto
pirmininikas*
* Česlovas Jezerskas, atsargos brigados generolas *
* Dr. Gina Kavaliūnaitė, filologė, mokslo darbuotoja*
* Akademikas Antanas Kudzys*
* Doc. Aušra Maldeikienė, ekonomistė*
* Edita Milaševičiūtė, rašytoja*
* Prof. Gediminas Merkys, KTU Katedros vedėjas*
* Rasa Pangonienė, žurnalistė*
* Prof. Gediminas Petrauskas, energetikos ekspertas*
* Prof. Saulius Sondeckis, dirigentas, tarptautinių
žiuri narys*
* Dr. Krescencijus Stoškus, Lietuvos kultūros kongreso
tarybos pirmininkas*
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.