Pareigūnai dėl neišmokėto viso atlyginimo teismų slenksčius mina vos ne kasdien. Policininkai, dirbę savaitgaliais ar per šventines dienas, negavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.

Vieną tokių bylų, dėl pareigūnui neišmokėto atlyginimo, nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teisėjas Ernestas Spruogis sprendimą priėmė iš dalies palankų pareigūnui – Vilniaus Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) privalo sumokėti pareigūnui Nikolajui Ščetko per keturis tūkstančius litų. Tačiau valstybė, kai ieškovas byloje laimi, neprivalo ištaisyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo klaidų.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas sakė, kad tokia teismų pozicija tik kelia didesnę įtampą tarp pačių pareigūnų. Remiantis teismo sprendimu, neišmokėtos algos dalis gula ant visų įstaigoje dirbančių pareigūnų pečių. Jei šį sprendimą Vilniaus VPK vykdys, išmokės priteistą darbo užmokestį vienam darbuotojui, kitiems planuotiems atlyginimams gali neužtekti pinigų.

„Policijai skirtas biudžetas toks, kokį paskyrė valdininkai, todėl keista, kad teismas nežiūri realiai į situaciją. Juk kokias algas mokėti, sprendžia ne patys komisariatai. Jie tik vykdo Vyriausybės priimtą antikonstitucinį įstatymą. Jei valstybę teismas ignoruos kaip atsakovę, pareigūnams neišmokėto darbo užmokesčio dalis tiesiog bus „tirpdoma“. Tiesiog pareigūnams komisariatai priverstinai siūlys imti nemokamas atostogas ir taip bus „nurašyta“ valstybės skola“, – aiškino V. Lamauskas.

Konstitucinis Teismas dar praėjusių metų gruodį išaiškino, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Taigi pareigūnai privalo gauti priedus už darbą švenčių dienomis ar savaitgaliais. Tačiau, anot V. Lamausko, teismai viską supaprastino: atsakyti už antikonstitucinio įstatymo pasekmes turi tik vykdytojai – komisariatai. Valstybės atsakomybė teismuose išnyksta.

„Profsąjungų teisininkai padeda tiems, kurie ryžtasi teismuose kovoti už savo uždirbtą algą, tačiau iš pačių teismų mūsų teisininkai ne kartą sulaukė savotiško šantažo: „Jei atsakovas bus ir valstybė, mes bylos nenagrinėsime.“ Nors tokie pareiškimai girdimi ne visuose teismuose, visgi piktina, kad tas, kuris viską užvirė, nėra atsakingas už savo sprendimus“, – piktinosi policijos profsąjungos pirmininkas.

V. Lamauskas sakė, kad panašiai jau buvo nutikę prieš penkerius metus, kai valdininkai patvirtino atlyginimų indeksavimą, kuris sėkmingai padėjo „tirpdyti“ algas: jei nėra pinigų, tiesiog atlyginimui taikomas indeksavimas ir alga sumažėja.

„Susigrąžinome uždarbį tik viešai protestuodami. Dabar siūlėme Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos atstovams sėsti prie stalo, gražiuoju sutarti, kada mums skola bus sumokėta, ir nereikėtų net teismų. Tačiau mūsų nenori girdėti. Vis prisidengia tuo, kad šiuo metu pinigų nėra. Juk galima palaukti, kol ekonomika atsigaus, tačiau to, matyt, nereikia mūsų valdininkams. Susidaro įspūdis, kad jie mano, jog gali tyliai išsisukti iš viso nesumokėdami sąžiningai uždirbto atlygio“, – kalbėjo V. Lamauskas.

Lygiai toks pat likimas, kai dėl neišmokėtos uždarbio dalies tenka kreiptis į teismus – taip pat valdininkų sprendimu jiems nurėžta dalis atlygio už viršvalandžius ir savaitgalius. Taip pat teismai sprendimus tenkina tik iš dalies – Lietuvos valstybė, kaip atsakovas, „dingsta“ ir tik iš tiesioginio darbdavio priteisiama visa neišmokėto užmokesčio dalies suma.

Vidaus reikalų ministras apie teismus prisipažino nė negirdėjęs, tačiau žada, kad jei tik sužinos apie priteistas išmokas, tuoj pat kreipsis į Finansų ministeriją ir Vyriausybę, kad policijos pareigūnų ir ugniagesių darbdaviai galėtų vykdyti teismų nutartis.

„Esu jau anksčiau kėlęs tą klausimą Vyriausybėje, tačiau jokių atsakymų nesulaukiau. Suprantu, kad policija ar gaisrininkai ne patys sau skiria biudžetus. Manau, sulaukę teismų sprendimų, pareigūnai kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją. Galiu pažadėti tik tiek, kad su tomis nutartimis tikrai eisiu į Finansų ministeriją ir Vyriausybę. Tačiau tai viskas, kas mano galioje. Tikiuosi, kad šios institucijos ras lėšų, kad teismų sprendimai būtų įvykdyti“, – sakė R. Palaitis.

Pareigūnai sako, kad jau nesitiki rasti bendros kalbos, juolab kad tiek vidaus reikalų ministras, tiek kitos institucijos puikiai žino jų padėtį, tačiau į konstruktyvius pokalbius nesileidžia.

Pareigūnai žada dar sulaukti kelių teismo sprendimų. Jei juose valstybė, kaip atsakovas, bus ignoruojama, policininkai ir gaisrininkai žada vėl apie savo padėtį valdininkams priminti masiniais streikais.

http://www.alfa.lt/ informacija