Didžiausią visuomenės pasitikėjimą turintys pareigūnai netrukus papildys bedarbių eiles. Vyriausybei taupant lėšas mažesnės ugniagesių komandos buvo perduotos savivaldybėms, o šios ėmėsi drastiškų priemonių. 

Pirmomis šių metų dienomis krašto savivaldybėms perduota 31 ugniagesių komanda. Lėšų ugniagesiams gelbėtojams išlaikyti žadėta skirti iš valstybės biudžeto. Tačiau vietos valdžios atstovai, gavę brangią Vyriausybės "dovaną" - apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų ugniagesių komandas - ir įpareigoti jas išlaikyti, miestelių ir rajonų ugniagesių finansavimą apkarpė iki minimumo. Savivaldybių valdininkai aiškina turintys tik vieną išeitį: mažinti šių pareigūnų skaičių ir taip sutaupyti esą trūkstamas lėšas. 

"Pirmomis šių metų dienomis prasidėjo negražus žaidimai. Buvusių apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų ugniagesių atleisti negalima, tad imta svarstyti, kaip dar galima taupyti. Kurią iš esamų komandų naikinti? Kokiais motyvais remiantis tai daryti?" - LŽ pasakojo Lietuvos ugniagesių profesinės sąjungos (LUPS) atstovas Juozas Pocius. Jo nuomone, taupant ne ten, kur reikia, bus gerokai susilpninta priešgaisrinė gelbėjimo sistema ir visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais. "Šios tendencijos jau dabar akivaizdžios. Vasarį ugniagesiais pasitikėjo 88,5 proc. "Vilmorus" apklausoje dalyvavusių žmonių, nors dar prieš mėnesį jų buvo daugiau - 91,7 procento", - pabrėžė J.Pocius. 

Galvosūkis Kauno rajone

Kaip visame krašte įgyvendinama Vyriausybės sumanyta civilinės saugos ir gelbėjimo sistema, akivaizdžiai rodo Kauno rajono pavyzdys. Šio rajono savivaldybė, perėmusi dvi ugniagesių komandas, aiškina pritrūkusi lėšų iki šiol turėtoms septynioms. Todėl valdininkai ėmė svarstyti, kurių komandų būtų galima neskausmingai atsikratyti. Sprendimas jau priimtas - kai kurie ugniagesiai darbo turės tik kelis mėnesius. Jie neabejoja, kad ieškant išeities iš susidariusios padėties būta dviprasmiškų sprendimų. Ugniagesiams kyla klausimas, kodėl iš devynių komandų naikinamos būtent tos dvi, kurioms sukurtos bene geriausios darbo sąlygos ir kurios gesina daugiausia gaisrų? 

"Gal esame įsikūrę itin vertinguose pastatuose?" - svarstė Poderiškių komandoje ugniagesiu gelbėtoju dirbantis Algimantas Danielius. 

Galima taupyti kitur

Kauno rajono savivaldybės taryba dar sausį nusprendė, kurios dvi ugniagesių komandos turės nutraukti veiklą. Domeikavoje budinčio posto neliks nuo šių metų gegužės pirmosios, Poderiškėse - mėnesiu vėliau. Ugniagesių paslaugų atsisakoma aiškinant taupymu. Neva vienai komandai išlaikyti kasmet reikia maždaug 200 tūkst. litų, o tokių lėšų savivaldybės biudžete nėra. Tačiau A.Danielius įsitikinęs, kad pinigų užtektų, jei tik būtų norima išsaugoti ugniagesių postą. 

"Pernai lėšų pakako visoms komandoms išlaikyti - šįmet jau nebeužtenka. Sakoma, kad dviejų gaisrinių darbas bus stabdomas, nors daugelyje dokumentų minimas jų naikinimas. Tvirtinama, esą nėra iš ko taupyti, o paliekami nenaudojami automobiliai ir... visas būrys viršininkų. Iš šių pavyzdžių ir daugybės kitų požymių akivaizdžiai matyti, kad žaidžiamas nešvarus žaidimas", - kalbėjo A.Danielius. 

Kauno rajone veikia Priešgaisrinė saugos tarnyba. Jai vadovauja direktorius, pavaduotojas, personalo ir ryšių su visuomene specialistė, vyr. buhalterė. Šiuo metu įstaigai pavaldžios devynios ugniagesių komandos, kurių kiekviena turi dar po vieną viršininką. 

"Ar tarnybai reikia trylikos viršininkų? Jų galėtų būti mažiau, tuomet liktų pinigų ugniagesių etatams", - tvirtino A.Danielius. Pasak ugniagesio gelbėtojo, jo ir kolegų atlyginimams reikia kuklios sumos. Žmonių turtą ir gyvybes nuo liepsnų einantys gelbėti pareigūnai teuždirba vidutiniškai 800 litų per mėnesį. 

Įtaria privačius interesus

Kitas būdas sutaupyti lėšų - atsisakyti rezervinių automobilių, kurių turi beveik visos ugniagesių komandos. Iš vietos neriedančioms mašinoms išlaikyti skiriama po beveik 4 tūkst. litų kas mėnesį. "Už šiuos pinigus būtų galima išsaugoti pusę ugniagesių etatų", - tikino A.Danielius. Ugniagesys gelbėtojas stebėjosi, kad taupant biudžeto lėšas atsisakoma gyventojams gyvybiškai būtinų paslaugų. Esą Poderiškių ir Domeikavos komandų ugniagesiai pusantro karto dažniau gesina gaisrus nei kiti jų kolegos Kauno rajone. "Mūsų materialinė bazė taip pat gerokai stipresnė negu kitų. Turime puikias darbo sąlygas, deja, negalėsime dirbti", - piktinosi pašnekovas. 

Poderiškių ugniagesių komanda įsikūrusi prie Kauno esančiame atnaujintame pastate. Teritorijoje yra trys garažai, dirbtuvės, sandėlis. Aplink - privačios žemės. Įdomi detalė: kai kurios Poderiškių gaisrinės patalpos jau privatizuotos. "Nesunku atspėti, kas atsitiks ir likusiam turtui. Juk vieta puiki, arti Kauno miesto", - sakė A.Danielius. Domeikavos ugniagesių komandos naikinimą jis taip pat lengvai paaiškina. Nors pastatai apleisti, jų geografinė padėtis ideali - visai greta Kauno ribos. 

A.Danielius pažymėjo, kad Jonavos rajono priešgaisrinė tarnyba, taip pat išgyvenanti sunkmetį, savo darbuotojų neatleidžia. Bet čia šešioms ugniagesių komandoms vadovauja gerokai mažiau žmonių. Jonavos rajono komandos turi skyrininkus, o tarnybos administracija kukli - viršininkas ir specialistas. 

Bando supriešinti

LUPS atstovas J.Pocius sakė neabejojąs, kad savivaldybės, iš Vyriausybės perėmusios ugniagesių komandas, pradėjo piktnaudžiauti joms skirtomis lėšomis. "Aiškinama, esą iš Vyriausybės gauta per mažai pinigų, todėl jų nelieka kitiems ugniagesiams gelbėtojams išlaikyti. Tačiau tai netiesa - tas lėšas savivaldybių valdininkai perskirstė, kaip jiems patogiau", - kalbėjo J.Pocius. Jis aiškino, kad profesinė sąjunga yra kategoriškai nusistačiusi prieš bet kokį ugniagesių veiklos nutraukimą. Net prieš nemokamas atostogas, kurių, taupant lėšas, gelbėtojai verčiami eiti. "Esame sutarę: jei savivaldybės neatsisakys savo planų, nemokamų atostogų vienu metu išeis visi ugniagesiai", - apie priemones, kurių žada imtis, užsiminė J.Pocius. 

Nemato alternatyvos

Kauno rajono savivaldybės atstovai tvirtino negalį išlaikyti devynių ugniagesių komandų, todėl po išsamaus jų veiklos tyrimo nuspręsta uždaryti tas tarnybas, kurių darbą greičiausiai galėtų perimti kitos. Esą komandų turimos patalpos ar gesinamų gaisrų skaičius visai nebuvo vertinami. 

"Svarbu, kad kilus gaisrui kuo greičiau būtų suteikta pagalba", - pabrėžė Kauno rajono savivaldybės atstovė spaudai Vilma Kasperavičienė. Anot jos, šiemet Vyriausybė devynioms komandoms skyrė beveik 1,5 mln. litų, t. y. kiekvienai maždaug po 163 tūkst. litų. Tačiau vien darbuotojų atlyginimams, vietos valdininkų skaičiavimu, reikia 165 tūkst. litų. "Vadinasi, nelieka lėšų transportui išlaikyti, patalpoms šildyti, gaisrų gesinimo inventoriui įsigyti", - rašoma Kauno rajono savivaldybės valdininkų atlikto tyrimo ataskaitoje. Dokumente aiškiai įvardijamas dviejų ugniagesių komandų naikinimas, bet neieškoma alternatyvių taupymo galimybių. Valdininkai tai kategoriškai neigia. Jie tvirtina, kad dviejų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių veikla tik stabdoma. 

Pinigų turi užtekti

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis teigė, jog savivaldybėms perduotos tik mažesniuose miesteliuose dirbusios ugniagesių komandos. Joms išlaikyti iš viso skirta daugiau kaip 5 mln. litų. PAGD vadovų įsitikinimu, šių lėšų, nesvarbu, kad savivaldybės tvirtina priešingai, tikrai turėtų užtekti. "Nors ir sunkiai, už 170 tūkst. litų per metus gelbėtojų komandai įmanoma išgyventi. Žinoma, didžiausios išlaidos, kad ir kokie maži būtų darbuotojų atlyginimai, atiteks būtent jiems ir mokesčiams", - LŽ dėstė V.Kurkulis. Tačiau, pasak direktoriaus pavaduotojo, savivaldybės pačios sprendžia, kiek komandų savo teritorijoje reikia išlaikyti. 

Tiesa, V.Kurkulis pripažino, kad panaikinus bent kelias jų į gaisrus gali būti atvykstama vėliau.

www.l.zinios.lt informacija