V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2022-11-30 trečiadienis, 12:59

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
NAUJIENOS

K.Čilinskui kyla abejonės, ar prokuroro nutarimą tikrai rašė prokuroras
2010-05-11

Šiandien Vilniaus pirmam apylinkės teismui pateiktas skundas dėl einančio Generalinio prokuroro pareigas R.Petrausko nutarimo, atsisakiusio pagal septynių Kalvarijos kriminalistų prašymą pradėti baudžiamąjį procesą prieš kontrabandą ir valstybinio turto vagystes dangstančius pareigūnus. Pasak kriminalistų atstovo teisininko K.Čilinsko, susipažinus su nutarimo teiginiais, kyla abejonė, kad nutarimą parašė tikras prokuroras, o ne nusikaltimų dengimo specialistas. Nutarime nėra nei įstatymo dvasios, nei raidės, nei prokuroro misijos-kovoti už visų kaltų asmenų patraukimą atsakomybėn. Priešingai, teigia K.Čilinskas, šis nutarimas galėtų būti parankine nusikaltėlių atsakomybės išvengimo priemone. 

Pareiškėjai – Kalvarijos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai  Gintaras Čekanavičius, Gediminas Nemura, Redas Vizbara, Juozas Žemaitis, Vacius Chromcovas, Vidas Burčikauskas ir Dainius Gaižauskas bei pareiškėjų atstovas pagal pavedimą: advokatas Kęstutis Čilinskas  2010 m. kovo 28 d. pareiškimu prašė einančiojo Generalinio prokuroro pareigas pradėti ikiteisminį tyrimą aukštų teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu pagal   Baudžiamojo kodekso 178 str., 228 str. 2 d., 229 str., 231 str.,  Pareiškėjai prašė imtis tokių priemonių, nesi, tirdami kontrabandos bylą, susidūrė ir su valstybinio miško vagystėmis, kuriose buvo įpinti tie patys kontrabandos asmenys. Kalvarijos pareigūnai susidūrė su kliūtimis tiriant bylą, pajuto, kad įtariamieji asmenys yra globojami aukštame teisėsaugos lygyje.

                      Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas einančio    Raimondo Petrausko 2010 04 29 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis motyvu, kad iš Kalvarijos pareigūnų pareiškimo, esą,  aiškiai matyti, kad pareiškime nėra kalbama apie padarytas nusikalstamas veikas. Tik esant tokiam akivaizdžiam aiškumui įstatymas leidžia prokurorui nepradėti baudžiamojo proceso.

Kalvarijos pareigūnų skunde teismui nurodoma, kad prokurorui gavus pareiškimą, jam nebuvo nė kiek aišku, kad pareiškime kalbama ne apie padarytas nusikalstamas veikas. Mat, prokurorui ir jam pavadiems Generalinės prokuratūros darbuotojams prireikė net vieno mėnesio laiko ir 14 lapų nutarimo savo pozicijai ir versijoms išdėstyti. Skunde teismui teigiama, kad, nepradėdamas baudžiamojo proceso,  Generalinis prokuroras pažeidė teisės reikalavimus ir savo pavyzdžiu parodė, kodėl piliečiai taip nusivylę prokuratūros vilkinančia ir neteisėtas veikas ginančia pozicija, ir tas nusivylimas jau pasiekė tragiškas formas.

Kalbėdamas apie policijos komisariato nuosavybę-naktinio stebėjimo prietaisą ir jo perdavimą asmeniui, susijusiam su kontrabanda-E.D.i, Generalinis prokuroras išvardija įvairius  įrodymus, tame tarpe   paties E.D.  parodymus, kad prietaisą jam davė arba E.Bukota arba kitas policijos pareigūnas J.Leonavičius, septynių Kalvarijos kriminalistų patvirtinimą Generaliniam prokurorui, kad E.D.  sodyboje ryšium su kontrabandos tyrimu, darant kratą, buvo rastas paslėptas policijos kriminalistų inventorius- naktinio matymo prietaisas ir E.D.  iš karto nurodė, kad prietaisą atvežė E.Bukota.Iš visų tų įrodymų Generalinis prokuroras padarė išvadą, kad epizode su naktinio matymo prietaisu nėra teisės pažeidimo ir nėra E.Bukotos atsakomybės, nors būtent jis, kaip vyriausiojo komisaro pavaduotojas, buvo atsakingas, kad kriminalistų darbo įrankiai neatsidurtų pas kontrabanda įtariamus asmenis.

Spręsdamas dėl valstybinio miško vagystės, Generalinis prokuroras sukūrė tokias tyrimo taisykles, kurios ateityje leis išsisukti nuo atsakomybės kiekvienam vagiui, teigiama skunde teismui.

Skunde primenama, jog miškininkai pranešė Kalvarijos policininkams, kad Kalvarijos girininkijoje buvo pavogta 14,088 m³ medienos, kurios nenukirsto miško vertė 748,28 Lt. Atlikus padarytos žalos paskaičiavimą nustatyta, kad VĮ Marijampolės miškų urėdijai padaryta 1958,78 Lt (t. sk. 748,28 Lt nenukirsto miško vertė ir 1210,50 Lt žala miško valdytojui) žala ir 237,23 Lt žala gamtai.   Generalinis prokuroras dėl įrodymų gausos nutarime priverstas pripažinti, kad E.Bukota, E. Derenčius, V.Dereškevičius, V.Kulbokas dalyvavo pjaunant ir kraunant į transporto priemones šią pavogtąją valstybinio miško medieną. V.Kulbokas netgi atlygino urėdijai žalą.  Prokuroras cituoja baudžiamos bylos medžiagą, pagal kurią E.Derenčius anksčiau kitam miškui pirkti turėjo dokumentus, bet kirtimai pagal tą sutartį pasibaigę ir, svarbiausia, tas miškas, kurį E.Bukotos grupė kirto,  laikomas vertingu, jis yra kitoje vietoje ir jam nebuvo duodamas leidimas kirsti ir pirkti. Kad E.Derenčius suvokė, jog neturi jokio dokumento, pateisinančio to miško kirtimą, įrodo jo 2009 03 10 pokalbis su girininko pavaduotoju. E.Derenčius maldauja jo duoti kokį nors dokumentą miško kirtimui, bet šis nurodo, kad nėra galimybių.

Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių 10 p. nustato, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios. Vyriausiojo komisaro pavaduotojas E.Bukota yra atsakingas už kriminalinę veiklą ir pagal pareigas žino minėtas taisykles. Jam aišku, kad jis neturėjo teisės pjauti ir krauti valstybinį mišką, neįsitikinęs, kad tas miškas yra išpirktas ir jam kirsti yra leidimas. Kadangi tokio leidimo nebuvo, E.Bukota nuo pat pradžių neigė savo dalyvavimą miško kirtime. Generalinis prokuroras savo nutarime „išsuka“ E.Bukotą ir kitus nuo atsakomybės, sukurdamas keletą taisyklių, kurios ateityje turėtų gerokai padėti vagims.

Viena iš taisyklių: nesvarbu, kad asmuo (E.Derenčius) neturi leidimo kirsti šiuos konkrečius valstybės miško medžius, svarbu, kad kažkada kažkokiems medžiams jis leidimą turėjo. Ir po to nežiūrint kada,  kur ir kokia apimti tas asmuo (E.Derenčius) su grupe kitų asmenų (E. Bukota ir kt.) kirstų ir vežtų valstybinį mišką, neturėdami leidimo ir pardavimo dokumentų  - tai minėtiems asmenims nebus vagystė. Kitaip sakant, jei nusikalstamoje grupėje yra asmuo, vieną kartą legaliai pirkęs, pvz., parduotuvėje paltą, tai po to jis kartu su grupe vagių gali neštis iš parduotuvės paltus, nemokėdami už juos. Ir tai nebus vagystė. Pagal Prokuroro nutarimą svarbu, kad vagys kada nors „prisimintų“ ir paaiškintų prokurorui, jog jie galvojo, kad tas pagrindinis pirkėjas (šiuo atveju, pagal prokurorą-E.Derenčius) turi kažkokius dokumentus. Generalinis prokuroras nutarime nurodo, kad E.Bukota ir kiti su  E.Derenčiumi valstybinį mišką pjovę asmenys,  galėjo manyti, jog jų pjaunami medžiai yra E.Derenčiaus legaliai įgyti, todėl E.Bukotos ir kitų  vagių grupės dalyvių kaltės aiškinimasis nereikalingas.

                      Skunde teismui nurodoma, kad E.Bukota, būdamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato  viršininko pavaduotojas,  atsakingas už kriminalinės policijos veiklą, žinodamas, kad asmenys valstybinį mišką gali kirsti ir vežtis, tik gavę tam kirtimui būtinus dokumentus, todėl būdamas valstybinio miško kirtimo vietoje, jis privalėjo įsitikinti, ar kas nors iš susirinkusiųjų yra išpirkęs šį mišką. Kadangi tokių nebuvo, E.Bukota pagal Policijos veiklos įstatymą privalėjo  imtis priemonių sustabdyti nusikaltimą,  savo kompetencija panaudoti, kad nusikalstama veika būtų atskleista ir ištirta, apie įvykį nedelsiant pranešta policijai, imtasi  priemonių įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Pareigūnas E.Bukota, neįvykdė nė vienos iš tų pareigų, o priešingai, pats dalyvavo veikoje ir savo klaidinančiais paaiškinimais kliudė tyrėjams. Pateisinęs tokius ir panašius kitų įtariamųjų   veiksmus ir atsisakęs pradėti dėl jų baudžiamąjį procesą,  sukurtęs įtariamų asmenų išsukimo nuo atsakomybės  taisykles, Generalinis prokuroras pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, kurios įpareigoja  prokurorą, kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, teigiama skunde teismui.

                     

 

 

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI






Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2022 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA